Miežinių kruopų košė su aguonomis

Klausimas filosofinis: jeigu ilgai žiūrėsi į košę, ar košė pradės žiūrėti į tave?

Ar susnūdus būsiu visą dieną, jei pusryčiams pavalgysiu aguonų? Paskui nešiodama rinkėjų korteles ir visiem šypsodamasi vis sau primindavau nerodyt dantų, nes ką aš žinau, gal man ten aguonų pristrigę.

Man šypsotis visai neprivaloma, bet malonu.

Nes jeigu kam nors šypsosies, tai Kas Nors pradės šypsotis tau. Čia kaip su ta koše oi,tai yra su bedugne.

Miežinių kruopų košė su aguonomis

• 3 šaukštai miežinių kruopų
• 1 šaukštas aguonų
• druskos
• sviesto

Nematuoju nei kruopų  šaukštais, nei vandens stiklinėmis, bet santykis maždaug viens prie dviejų. Vandenį užvirinti, pasūdyti, suberti kruopas ir aguonas, pavirti porą minučių, užgesinti po puodu ir palaikyti uždengtą apie 10 min. Įdomu tai, kad pradžioj kvepia miežinėm kruopytėm, o finale kvepia aguonomis.

Įsidėti sviesto, kuriuo nepagadinsi. Nuotraukoj gal sviestas atrodo keistai, nes sudėjau plutelę, užsilikusią nuo sviesto lydymo.

Nežinau kaip jums, bet man patinka paskui su liežuviu po burną varinėti, gaudant pasiklydusius grūdelius, ir po vieną juos perkandinėti. Vis atrakcija vaikštant pūgoje.

• Tweet
• Buffer
• Pin It