Dar keli miežinės košės bliūdukai

Man vakar omnitelis atsiuntė laišką su ašara – atleisk, atleisk, Kliente mielas, kad buvau tau toks rūpūžgalvis, kad turėjai nuo manęs pabėgti. Tik grįžk, aš būsiu geras geras tau ir gerumu tave apstulbinsiu.

O man dabar ne omnitelis galvoj, ateina bedarbystė, kuri reiškia ne tik tą, kad vasarą galėsiu visą savaitę su dviračiu keliaut iki pat Šakių ar Molėtų, bet ir tą, kad nebeturėsiu už ką marcipanų pirkinėtis ir teks misti miežinėm kruopom.

Bazinė miežinių kruopų košė

Užvirinti vandenį, padruskinti, palengva supilti miežines kruopas puodą visą laiką maišant. Sumažinti ugnį, pavirti kelias minutes uždengus puodą. Užgesinti ugnį po puodu ir palikti neatidengus dar 10 minučių, kol kruopos sugers visą vandenį ir suminkštės.

Kruopos ir vanduo santykiu maždaug viens prie pusantro, t.y. vienai stiklinei kruopų reiktų pusantros stiklinės vandens.

Kruopos būna skirtingo stambumo, o nuo to priklauso virimo laikas. Smulkesnėms užtenka tik užvirinti ir palikti brinkti, stambesnes reikia šiek tiek pavirti ir tada brinkinti.

Bazinė košė – tik su sviestu. Irgi gerai.

O kai norisi įdomiau:

Miežinių kruopų košė, pagardinta pesto padažu

Miežinių kruopų košė, pagardinta cukruotomis apelsinų žievelėmis

Miežinių kruopų košė, pagardinta žemės riešutų sviestu

Gerai yra tas, kad puode išverdama neutrali bazinė košė, kuriai ypatingesnis skonis suteikiamas tiesiog bliūduke. Kiekvienas šeimos narys gali valgyti košę skirtingą ir su kitais dėl skonio ginčytis.

O dar būna Miežinių kruopų košė su aguonomis, bet ją reikia tokią ir virti, bliūdely aguonų nebesubrinkinsi. Miežinių kruopų košė su bulvėmis arba su grybais – šitas galima pasidaryti nukabinus nuo didžiojo puodo šiek tiek bazinės košės.

Ėj, gal mane kas nors norit pasisamdyt per tekstų rašinėtoją?

7 thoughts on “Dar keli miežinės košės bliūdukai

  • 2011/03/16 at 13:51
    Permalink

    Na taip-bedarbystė retai kada pradžiugina.Nors kartais gal būna tik į naudą netekti kai kurių darbo vietų-nes sveikas protas ir siela būna svarbiau.

    O už košyčių receptus ačiū-mažu ir aš jas prisijaukinsiu. Man dažniausiai jos asocijuojasi su labai sveiku, bet labai neskaniu maistu.

    Na aišku išskyrus taviškį pilaf 🙂

  • 2011/03/16 at 15:42
    Permalink

    O pas mane atvirkščiai, po kelių metų dykinėjimo pamažu ateina darbystė, restoranas, kuriame atlieku praktika pamažu pradeda mane įdarbint.
    Dalia, manau darbas kaip meilė, ateina netikėtai, tad linkiu kuo greičiau sulaukt šio netikėtumo 🙂

  • 2011/03/16 at 23:11
    Permalink

    Miela miežinių košių mylėtoja, ar žinai, kad labai sveika (ir net ne taip baisiai neskanu) yr miežių vanduo arba tiksliau, miežių nuoviras? Ypač pavasarį. Senovės graikai tokį gerdavo 🙂 Čia gaunas du viename – ir košės pavalgai, ir viralo atsigeri. Radau įdomų receptą: 100 g miežinių kruopų reikia pamirkyti per naktį. Tuomet užpilti 1,5 l vandens, įmesti imbiero šaknies, žiupsnį cinamono ir keletą gvazdikėlių. Virti apie valandą ir tada nupilti. Ataušinus per kelis kartus išgerti. O jau su ta koše daryt, ką nori, nes irgi labai aromatinga ir įdomaus skonio gaunasi. Išbandžiau 🙂

  • 2011/03/18 at 02:58
    Permalink

    Pienės Pūke, aš išsiverdu košės, kad man skanu, o ne todė, kad sveika – kaitaliojant priedus gali būt tiek skonio variantų, tikrai rastum kurį nors sau skanų, gal pvz. tą Aušrros – senovės graikų…
    įdomus dalykas, Aušrra, bet jau taip ilgai gaminamas, kad uch!
    Laura, o Rygoj jau buvai? Aš, žinok, panašiai ir jaučiuos, lyg įsimylėjimą nujausdama, rūpestis tik, kaip to tikrojo nepražiospot, teisingai atpažin ir sau užkadrint.

  • 2011/03/19 at 18:46
    Permalink

    Dalia, nebuvau, nes nukėlė išvažiavimo datą, nes tipo kažko mokykla nesusitarė su Latvijos ten kažkuom. O kadangi man net nesiteikė niekas pranešt, kad data nukeliama, o tai išsiaiškinau pati likus kelioms dienoms iki tariamos kelionės, tai pasiutau ir pareiškiau, kad niekur nevažiuosiu su tokia organizacija…

  • 2011/04/09 at 21:10
    Permalink

    O jūs kažkaip su Šakiais susijusi, ar šiaip čia ant bajerio? 😀

  • 2011/04/09 at 22:47
    Permalink

    Ne, Šakiuose nesu buvus, šiaip paminėjau. Kaip tik tą dieną kai rašiau, buvau gavus emailą iš tokio Arūno iš Šakių, bet aš net to Arūno nepažįstu.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *