Maži sumuštinukai

vieno kąsnio užkandžiaiAš pati nesisiūliau, kad va, imsiu, pripjaustysiu, suvarstysiu, padarysiu, bet vistiek teko. Buvo prisakyta neišlaidauti, ir kad būtų gražu. Leido man sudaryti produktų sąrašą ir atsiuntė talkos. Apsimečiau, kad žinau, ką darau.

Su krabų lazdelėm galima prasisukti pigiai. Baltos duonos kvadratėliai užtepti margarinu (nes tepasi lengviau, nei sviestas). Truputis krienų, gabaliukas paprikos, gabaliukas karbų lazdelės. Užkrapinta krapų.

vieno kąsnioAlyvuogės ir geltona paprika atrodo gražiai. Et, kumpio kraštelį reikėjo nupjauti.

vieno kąsnioSvarbu atrasti gerą duoną/batoną, kuri gražiai netrupėdama pjaustytųsi. (Dešros tortą kaip tik dėl to ištiko pravalas – nors buvom suslėgę iš vakaro, pjaustėsi bjauriais aptrupėjusiais gniužulais). Šis, kuris nuotraukoje, buvo perteptas varškės – česnakų užtepu. Pusė jo buvo baltas, į kitą pusę dėjau troškintų morkų. Tie juodi – virti “beluga” lęšiai. Varškės užtepo receptas parsivežtas iš Karpatų, kada nors bus paskelbtas.

vieno kąsnioDešrą prieš persmeigiant galima visaip susukti. Bet jei pjausto kas nors kitas, svarbu pakontroliuoti griežinėlių plonumą. Susukti galima tik plonai atpjautus.

Ačiū talkininkams. Labai geri. Atsiprašau už trupinius, kurie prilipo prie jūsų kojinių mano virtuvėje. Geriau su batais būtumėt ėję.

5 thoughts on “Maži sumuštinukai

  • 2012/12/09 at 16:19
    Permalink

    Vistiek noriu pamatyt tą dešros tortą. 🙂

  • 2012/12/09 at 16:46
    Permalink

    nenufotkinau. Darėm taip: batono riekes aptepėm sviesto – dešrų gabaliukų užtepu ir prislėgėm kitomis riekėmis. Kažkodėl labai iš visko ėmė juokas, o taip pat iš to, kad pavadinau tą daiktą “dešros tortu”, bet kaip nors vadinti juk turėjau. Buvau sugalvojusi, kad gražiai pjaustysis ir bus dailus sluoksniuotis. Gražiai nesipjaustė, todėl tuos gniužulus uždangstėm agurkais.

  • 2012/12/09 at 18:10
    Permalink

    …ir man dabar prireikė visų valios likučių, kad neišsiųst gerbiamojo parduotuvėn dešros.

  • 2012/12/11 at 13:32
    Permalink

    ot ko nesuprantu, tai kaip dešra gali įkvėpti

  • 2012/12/11 at 16:02
    Permalink

    Paprastai – reikia tiesiog būti pamišus dėl dešros. O kad šiaip jau sau neleidžiu anos pirkt (nes per greit susivalgo – ir kalorijos, ir pinigų gaila), tai vien nuo minties silpna darosi. Jazusmaryja, `nu va, vėl – noriu dešros. Ainu, lašinio atsipjausiu, vis kažkas rūkyto…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *