Maroko arbata Elejos arbatos namelyje
Šeštadienį mynėm į užsienį arbatos atsigerti. O ko ne? Pasiilginom kelią per aplinkui, žvyrkeliais ir asfaltais, barono takais ir miško keliukais,
prieš vėją, po debesų kalnais,
pro aguonomis žydinčius rapsus, banguojančius miežius, karves, vienkiemius, kurie turi vardus, bibliotekas su nemokamu internetu…
ir pro dvarus, kurių kiekvienas savaip įsipatogino į dvidešimt pirmąjį amžių. Štai šiam dabar ne geriausi laikai, nors dar neseniai buvo kitaip, prie kamino tebėra pritvirtinta satelitinė lėkštė, ir kitokių yra prabangos atributų.
O va kitas aplankytas dvaras kyla iš pelėsių, puošiasi kaspinais bei petunijų žiedais, kas savaitgalį laukia atvykstančių vestuvininkų, o ant kiekvienos gražiai paklotos lovos miega po katiną… dardant link jo žvyrkelio akmenimis, matai, kad ir kaimynai susipranta menininkais esą ir išpuošia savo sodybą trimetriniais spalvotais drugiais.
Elejos dvaro parke yra atgimęs arbatos namelis. Paskutinio birželio šeštadienio popietę ten buvo pakvietas marokietis Jūnijs, atsivežė sidabrinį arbatinuką, virė ir visiems pilstė saldžos mėtų arbatos. “Reikia pilti iš aukštai, turi susidaryti putų kepurė”,- sakė jis latviškai. Kristinutė, arbatos namelio šeimininkė, visus pasitikdavo, apglėbesčiuodavo, nesuprantantiems latviškai – išversdavo marokiečio pasakojimą į kitas kalbas.
Arbata buvo verdama vėl ir vėl. Marokietiška arbata padaryta iš šiek tiek žaliosios arbatos ir gana daug mėtų. Indas ilgu snapeliu labai svarbus, tik jame gaunasi teisinga arbata. Su visom arbatžolėm ir mėtomis viskas dar užverdama, o paskui kelis kartus papilstomą į stiklinę ir atgal į arbatinuką. Geriama gerokai saldi. Ji yra stipri, tokia stipri, kad net vadinamo “Maroko viskiu”. Jūnijs mums padarė šiek tiek švelnesnė versiją.Elejos arbatos namelyje jokių vienkartinių plastikinių nesąmonių. Arbata pilstoma į stiklines – kaip Maroke, nes turi matytis jos spalva.
Paskui dar per kompą buvo paleisti Maroko arbatos gaminimo video, mes visi galėjom įsitikinti, kad mums buvo įpilta teisinga arbata, o pats marokietis irgi pakontroliuodavo, ką ten rodo (maža kokių nesąmonių būna jotūbėj).
Puikumėlis gražumėlis tas arbatos vakarėlis.
Pingback: 2018-ieji, taip greit nulėkę į praeitį – Septyni virtieniai
Pingback: Maroko arbata pilama iš aukštybių | Septyni virtieniai