Manų košė, kokios dar neragavote
Didelis vaike, išžiok savo didelę burną, nes didelis šaukštas manų košės ateina!
Kiekiai apytiksliai:
- gabaliukas sviesto
- 2 šaukštai manų kruopų
- saujelė kapotų migdolų
- 1-2 šaukštai cukraus
- žiupsnelis druskos
- 1,5 stiklinės pieno
- šlakelis romo likerio
Puode storu dugnu ištirpyti sviestą. Sudėti kapotus migdolus, manų kruopas ir cukrų, ir pakaitinti maišant iki kol vos-vos pradės keistis spalva. Man atrodo, kad to kaltinykas yra besikaramelizuojantis cukrus.
Įpilti pieną ir maišyti iki pirmų besikeliančių burbulų (žiūrėdama į užverdančią manų košę įsivaizduoju suprantanti, kaip Mėnulyje susiformavo krateriai). Bemaišant sutirštės. Kažkokiu momentu dar druskos įberti.
Prieš valgant šliūkštelti šaukštą ar du romo likerio.
Nu jatus-jatus-jatus-jatus kaip skaniai gavosi.
Ar teisingai pasakiau, kad tokios dar neragavote?
Oho…visai netgi labai neblogas desertas! O šalta skani?…O jeigu šalta skani ir jei su kokiom trintom uogom pasluoksniavus stiklinėje?
ups, užmiršau paminėti, iš kur idėja: užvakar truputį varčiau Pochliobkino knygelę, kažkas ten tokio buvo… tiksliai nepamenu ar tokio, ar tik panašaus…
Apie šaltos skonį iš patirties negaliu pasakyt, nes nesulaukė, bet manau turėtų būt normaliai. Va dėl uogų tai nežinau. Nesiprašo ji uogų. Pirmam etape pašildžius sviestą, galvojau, gal paberti pakepimui kokių prieskonių, cinamonų kokių ar pan., bet nenorėjau užmušti subtilaus nuosavo aromato. Romo likeris įsikomponavo į tą aromatą labai gerai, o dėl uogų… nu nežinau.
Ar tik nepanašu į manų chalvą? Ta tai ir šalta labai skani 🙂
Neragavom. Bet čia tik laiko klausimas!
Pachliobkino knygele yra geris esmei isisavinti.O manu kose man patiko, vaikams nelabai (bet cia jau ju nepakankamai islaveje receptoriai kalti.)Salta ji man per kieta.
Viriau kitas koses pagal ta knyga- skanumas…..
Pachliobkiną 3 kartus skaičiau, bet likus ketvirtadaliui knygos kažkodėl vis nesugebėjau pabaigt
Forelle, kol kas nesu dariusi manų košės chalvos, bet manau, kad tai žingsnis ta kryptimi. Chalvai tiesiog visko daugiau ir labiau.
Insolente, jei yra klausimas, bus ir atsakymas!
Zemaite, kai vėl išvirsi skanumą, prašau nufotografuoti ir parašyti rašinėlį, turiu jam kaip tik erdvės.
Laura, aš visos irgi neskaičiau, bet tokių knygų privalumas, kad galima pradėti nuo vidurio, pamesti, o paskui pasiimti visai nuo kitos vietos.
Tikrai tokios nebuvau ragavus! Puiki!
į sveikatą!