Linkuva. Kiekvienam kadre kas nors geltona
Linkuva yra daug daugiau, negu autobusų stotelė ir žydintis Antinas, daug daugiau, negu matom pro mašinos langą važiuodami į Vilnių. Kada nors mes dar ją tyrinėsime, o praeitą šeštadienį padarėme nedidelę smagią žvalgybą. Valio valio, nors spalio pabaiga, Linkuvos centre dar žydi Drugelis, žydi geltonom žiedadulkėmis aplipusiais ūsais.
Žaidėme Actionbound LINKUVOS ISTORIJOS KELIU. Labai įdomu, pavaikščiojom visiškai neregėtomis Linkuvos vietomis. Ieškodamos mokytojai kraštotyrininkei skirtos atminimo lentos, ėjome link gimnazijos. Geltoni klevo lapai po kojomis.
Vienybės aikštėje, šalia buvusios NKVD būstinės yra kioskelis. Nesimatė jokio kioskininko, tik chrizantemos visokios bei geltonos.
Mergelė Marija padažytom lūpom, ji tokia liūdna ir vieniša Kryžiaus kelio vitrinoje stebėjo dvidešimt pirmojo amžiaus nesąmones. Jai padėta netikro šieno ir netikrų geltonų gėlių.
Seni pakiužę namai atrodo liūdnai, bet intriguojančiai, o jų pilkumas kontrastuoja su geltonu kleveliu.
Kažkokiu būdu patekome į labai gražią teritoriją, blaškėmės po ją, ieškodamos išėjimo, spardydamos geltonus lapus ir spėliodamos – ar čia tvora iš skalbimo lentų… iš skelbimo lentų, ar dar iš kažko.
O rudeniškai geltoname Linkuvos parke sukasi planetos. Taip taip, čia Saturnas, o ne skrybėlė.
Buvo prabangus namas, dabar tik geltonas…
Dvi keistos būtybes šeštadienį per lietų vaikščiojo po Linkuvą, fotografuojamos trečios nekeistos visai paprastos moteriškės su geltona kuprinike.
