Lęšių – porų sriuba

Žmoniją galima suskirstyti į dvi grupes: į tuos, kurie sriubą verda, ir į tuos, kurie sriubą valgo. Dažniau pasitaiko, kad be sriubos negali gyventi vyrai. Dažniau pasitaiko, kad sriubą verda moterys. Bet nebūtinai būtent taip.

Dabar patyrinėkim trupučiuką sriubos valgytojus. Ah, jiems neužtenka, kad būtų skystis, kuriame plaukioja kažkas. Sriuba turi būti “normali”. Normalių sriubų sąrašas yra baigtinis, jis sužinotas iš mamos ir jokių citrinų prašom į ryžius nepjaustyt.

Sriubos virėjos gali išgyvent be sriubų, bet dėl didelės meilės kartoja ir kartoja tą pačią pakyrėjusią melodiją, sumesdamos puodan vis tuos pačius daiktus, o visus lyrinius nukrypimus supjausto mažulyčiais gabaliukais, kad tik anie nieko neįprasto nepastebėtų. Sriubos virėjos randa internetuose begalybę įdomių sriubų, ir be bulvių, ir pertrintų, ir visokių žalių ir oranžinių. Ot, galvoja, kaip įdomu būtų pabandyti šį receptą, ot kaip įdomu, koks būtų skonis, ot, galvoja, jom tikriausiai patiktų.

Kartais susikaupia ir išverda.

Dažniausiai sriubos valgytojai to daikto geru daiktu nepripažįsta, ir sriubos virėjos viską suvalgo pačios, pasidžiaugdamos, kad skanu. Gerai nors tiek, kad apie  visus gerumus paskui gali internete pasipasakoti, kur suranda būtybių, jas suprantančių.

Kiekiai apytiksliai, papasakoti Izos, iš kurios šį receptą ir sužinojau.

Lęšių ir porų sriuba

• šaukštas aliejaus
• 2 porai
• 2 saujos lęšių
• 1 l sultinio
• balzaminis actas

Aliejuje apkepti poro gabaliukus kol suminkštės.

Lęšius bent pusvalandė pamirkyti, paskui išvirti sultinyje. Nenorėjau tų galinablankinių kubiukų, tai viriau vandenyje, pagardintame džiovintomis prieskoninėmis daržovėmis.

Sujungti lęšius ir porus ir trumpai kartu pavirti. Įpylus į lėkštę, pagardinti balzaminio acto šlakeliu.

• Tweet
• Buffer
• Pin It