Lęšiai ir ryžiai su gardžiausiais kvapais

Įkvėpimas iš čia

Dvejojau, ar galiu vadinti libanietišku pilaf, kaip orginale… nu kažin, bo kaip visad nesilaikiau tikslumo.
Namiškiai aišku nevalgė.
Nu ką man dabar daryt? Gamint tik sau ar išvis niekad gyvenime tokio maisto nevirt?

Ak, pilaf, moj pilaf… (Pastarosiom dienom begaliniai klausiaus Okudžavos dainų, atliekamų Kamburovos ir Frolovos. Posle doždička…)

aliejaus
1 vidutinis svogūnas, supjaustytas
3 česnako skiltelės, susmulkintos
kumino (indiško kmyno)
cinamono
smulkinto imbiero
malto gvazdikėlio
800 ml daržovių sultinio
saujos lęšių
saujos ryžių
saujos razinų
2 dideli svogūnai, supjaustyti pusžiedžiais
šviežių daržovių, pvz agurko

Pamirkiau lęšius.
Pakepinau svogūną, česnaką, prieskonius. Dar nusprendžiau, kad tiks gabaliukais pjaustytas džiovintas abrikosas. Dėjau ryžius, sultinį, lęšius ir viriau, vis patikrindama, ar netrūksta vandens, ir vis dadėdama. Dar ir druskos vis trūko.
Prieš pabaigą pakrapinau tokiais ką tik nusipirktais prieskoniais, kuriuose buvo čili… tai.. gal ir nereikėjo…
Razinų įmečiau saują, va čia tai puiki mintis!

Valgiau, valgiau. valgiau… apsisukus sugrįžau prie puodo, dar truputuką…. ypač su razina stengiaus pagaut.
Abrikosus dėjau pradžioj, gal dėl to jų skonio dabar nebepasigauna

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies