Lagenarija su ryžiais ir geltonais lęšiukais
Pavasarį pasėjau ir išmečiau sėklų pakelį, užtai paskui, kai ateidavo kaimynai painspektuot mano daržo ir klausinėdavo, kas čia auga, negalėdavau atsakyt.
Augo taip, kad nepaklausti buvo neįmanoma. Išdygo dvi sėklytės, o paskui išsikerojo ūgliai ir didžiausi lapai per visą plotą didumo gal sulig geru kambariu. Būtų ir toliau slinkę, bet kai išlįsdavo ūgliai iš tos erdvės, jiem skirtos, apkapodavau.
Iš lapų išlįsdavo žiedeliai, tokie balti ir ažūriniai lyg pasiūti iš merliaus, bet tie žiedeliai buvo tik vyriška tuštybė, užuomazgų juose nebūdavo.
Besibaigiant vasarai, pradėjo auginti vaisius, kurie panašūs į žalsvas dešras. Arba į kokias nors gyvates- smauglius.
Parūpo man pačiai galų gale, kas čia tokie auga, tai gūglinai tol, kol suradau – ilgmoliūgiai, arba lagenarijos.
Įdomūs tuo, kad vaisių nebūtina visą nupjauti iš karto, pvz atsipjovei šiandien pusmetrį, o likusi dalis toliau sau auga.
Kaip toj svajonėj apie paršiukus – nuspjovei šiandien ausytę prie aluas pakramtyt, o po kelių dienų nauja išauga…fui, kaip šlykščiai aš čia parašiau, delete, delete…
…receptuks čia grynai vegetariškas,kiekiai apytiksliai:
- 1 stiklinė ryžių
- 2 šaukštai geltonų lęšių
- 1 svogūnas
- 1 morka
- 100 g sviesto
- 2 skiltelės česnako
- 2 gvazdikėliai
- 2 kardamonai
- žiupsnelis kumino
- žiupsnelis kvepiančių pipirų
- gabaliukas lagenarijos (galima ir pvz. cukinijos, bet tada pavadinimas nebebus toks egzotiškas)
- 3 džiovintos datulės
- druska
Ryžius ir lęšiukus užmerkti bent 20 min.
Lydytame svieste (arba aliejuje) pakepinti prieskonius, susmulkintą svogūną, kai jis pasidarys skaidrus, sudėti smulkintą česnaką ir šiaudeliais pjaustytas morkas. Po kelių minučių kepimo sudėti kubiukais pjaustytą lagenariją. Jei žievė kietoka – nulupti. Išmaišyti svieste. Sudėti ryžius ir lęšiukus, padruskinti, užpilti vandens kad būtų šiek tiek virš ryžių, sumesti pasmilkintas datules ir virti apie 15 min. Virimo trukmė ir vandens kiekis priklauso nuo ryžių rūšies. Kai jie bus išbrinkę, nors ir su trupučiuko kietumo viduje, išjungti ugnį, dar uždėti sviesto ant ryžių ir palikti uždengtą 10 min.
Pas mus ši egzotiška daržovė taip ir neprigijo, skonio jau nepamenu, kaip beje ir pavadinimo, kol nepamačiau pas jus 🙂 Iš smalsumo klausiu, ar kitais metais sėsit?
Beje, mes auginom kaip vijoklinį, padarę atramas, tai vaisiai nesiraitė, užaugo tiesūs.
man labai patiko, kad tokie jie nestori 🙂 ne taip kaip uzlaikyta cukinija 😉 maniskiai po moliugelio itin gero sezono matyt nuprotetu dar ir tokiu moliuginiu gyvateliu isvyde :DDD
Forelle, dar nežinau dėl kitų metų, nes kai pasėju visokius normalius cibulius ir burokėlius, likusią erdvę užpildau … belekuo. Taip, jeigu būtų kabėję, būtų tiesūs. O neseniai paskaičiau, kad galimas dar vienas įdomus variantas – augantį vaisių įkišti į kokią nors formą, pvz dėžę – jis turėtų prisiraityti viduje taip, kad įgautų tos dėžės formą.
Dabar yra labai daug mažų vaisiukų primegzta, bet nežinau, kiek jie turi šansų užaugti, nes šalnos jau čia pat.
Laginarijų pliusas tas, kad atrodo dekoratyviai, erdvę užpildo taip, kad piktžolėm šansų nebėra, o vaisiai jaunatviškai skanūs būna tuomet, kai cukinijos jau tokio kietumo, kad kirviu kapojamos.
Egle, tuos jei užlaikytume, nesustorėtų, bet tikrai beliktų tik kevalas.
Pingback: Lagenaria with rice and yellow lentils | Septyni virtieniai
Ši daržovė turi lietuvišką pavadinimą ilgamoliūgis. Juokingas, bet tinka…