Kriaušės, troškintos vyne
Trumpam pritūpus su reikalais, pro mažą širdutės formos langiuką pamačiau Robertą, nešantį į savo kambarį rudenines gėles. Jo mylimoji tądien turėjo grįžti iš savo drebėjimo sesijos. Robertas nėra jaunuolis, jo plaukai praretėję, veidą vagoja gilios pesimisto raukšlės, o pečius slegia rūpestis dėl pasaulio ateities. Robertas mato aiškiai, kad pasaulis pateko į netinkamas rankas, paslaptingi ir galingi “Jie” apraizgė viską nuo interneto iki supermarketų, sekdami, rinkdami informaciją, manipuliuodami ir palikdami mums vis mažiau pasirinkimo laisvės. Jam liūdna tai matyti ir visur atrasti “Jų” klastingo plano ženklus, tačiau jis norėtų gyventi pakankamai ilgai, kad pamatytų, kaip viskas toliau bus, todėl gyvena sveikai: yra veganas ir žaliavalgis (išskyrus tuos tiramisu gabaliukus naktimis po indų plovimo, ir išskyrus visus pietus ir vakarienes, kuomet valgo tą patį, ką ir mes), dažniausiai negaišta laiko vaikščiodamas pėsčiomis į darbą, tačiau palaiko formą retsykiais pabėgiodamas.
Jo mylimoji dviems savaitėms buvo išvykusi į Romą dalyvauti drebėjimo meditacijoje. “Bet ji nebebus tokia, kaip prieš tai”,- sakau aš. Kartais manyje prabunda bjaurybė, norinti paerzinti. “Ji juk išvyko drebėti, kad pasikeistų, tai grįžusios gali nebeatpažinti”. Šiandien ji grįš vakariniu traukiniu, šiandien grįš…
Robertas nekalba daug. Rytais ateina į virtuvę ir stikliniame arbatinuke užsipliko žolelių arbatos. Gurkšnoja ją su rūpesčiu veide.
Belaukiant grįžtančios savo žilos mylimosios, parsinešė rudeninių gėlių papuošti kambariui. Netyčia pamačiau jį pareinantį su puokštele rankose. Vaizdelis toks gražus ir romantiškas, trumpai pamatytas per mažą širdelės formos langiuką.
Vieną vakarą mums visiems Robertas paruošė desertą, kurio receptą sužinojo, gyvendamas Olandijoje.
Kriaušės, troškintos vyne
- keletas kietų kriaušių
- raudono vyno
- cinamono, gvazdikėlių
- truputis cukraus ar medaus
Kriaušės nulupamos, supjaustomos ketvirčiais, išpjaunamos sėklidės. Sudedamos į puodą, užpilamos vynu, kad apsemtų. Sudedami prieskoniai, ir viskas troškinama ant lėtos ugnies apie valandą, paskutines dvidešimt minučių – atidengus dangtį. Skanu ir kvepia. Šiaip jau nelabai valgomos kietos kriaušės virsta tikru desertu. Alkoholis jau būna išgaravęs ir kabo lengvu debesiu virtuvėje.