…ir kas nemėgsta košės su dūmais ir su uodais…
Tą neužmirštamą vasarą, kai ėjome lauko keliukais, ieškodami Ventos… tai pasiklysdome, tai vėl atsiklysdavome, pavargdavome, atrasdavome žemuogių ir nusidiglindavome kinkas… jaunieji vyrai visai nesipykdami eidavo iš labai gilaus šulinio parnešti vandens, paskui konstravo pakabą puodui. Mano atminty yra kirvis, kad jie nutašė kuolus su kirviu, bet kai pagalvoji, keista, negi mes dar ir kirvį nešėmės?
Iš E. rankytės visokiom priemonėm bandžiau išlupti erkę, kurią paskui uždėjau ant popieriaus lapo, apibrėžiau apskritimu, užrašiau ERKĖ ir datą, o tą popierių susivyniojus įsidėjau į piniginę (jei po kurio laiko prireiktų ištirti). Trečioji V. rytą nuėjo maudytis į ežerą, staiga iš kažkur atbėgo visa komanda vyrų, kurie išsirengė nuogi ir pliumt-pliumt-pliumt ėmė šokinėt į vandenį aplink ją. Trečiajai V., kuriai tada buvo gal koks 13 metų, nebeliko nieko kito, kaip tik apsimesti, kad čia nieko ypatingo, nuogi vyrai tai nuogi vyrai…
Tam ežere vanduo geltonas, o krantai apaugę mišku.
Paskui susirinkome visus daiktus ir išėjom ieškoti Ventos, nes ant žemėlapio ji buvo. Radom mažesnę, negu tikėjomės, perbridom, vandens žemiau kelių… prisirinkom sausų žagarų, pasikūrėm laužą ir pasikepėm dešrelių, kiekvieną persmeigę šakaliu ir palaikydami virš laužo.
Mums bevykdant šią teisingą veiklą, atvažiavo dar viena kompanija. Atsivežė tokį daiktą ant trijų kojų, gal jis vadinasi grilis, gal kepsninė. Iš maišiuko į tą daiktą pripylė atsivežtų anglių, ant jų užpylė specialaus skystimo ir padegė (mum jų dūmas smirdėjo, o jiems gal smirdėjo mūsiškis?). Paskui išdėliojo į foliją suvyniotą maistelį, o indeliuose su spalvotais dangteliais turėjo salotų.
Jų vienoks laužas ir laužo valgis, mūsų kitoks.
Beveik nudusęs Languotos prijuostės projektas vasarą keičia taisykles: iki pat rugsėjo bus viena tema: maistas, gaminamas ant laužo. Arba šašlykinėse. Arba ant tų keistų dalykų, kur pabarstoma pirktinių anglių, užpilama smirdinčio skystimo, ir išdėliojami paketai, suvynioti į foliją. Aš net gerai nežinau, kas ten būna suvyniota.
Savo tinklaraščiuose rašydami apie maistą ant laužo, paminėkite Languotą prijuostę ir šią temą, ir praneškite apie savo įrašą man el. paštu 7ravioli(at)gmail.com. Jei neturite tinklaraščio, receptą, nuotrauką ir visokias laužo istorijas siųskite man paštu.
Taip pat siūlykite, ką daryti su visu Languotos prijuostės projektu. Ar jam jau skelbti kapiec, ar rudenį atgaivinsim?
Būtų smagu, jei nenudustų “Languota prijuostė” galutinai 🙂 Manau, teisingas sprendimas ilginti laiką, nes ne visi spėdavo sudalyvauti ir norintis ją ryšėti greitai pasibaigė 🙂
labai gera tema apie turistus, maisto kepima ir virima ant lauzo ir kose su dumais ir su uodais:)
kai as pradedu savo vyrui pasakoti, kad mes sriubas ant lauzo virdavome, bulves zarijose kepdavome ir net kiausiniene kepdavome ant lauzo, tai jam kazkaip viskas atrodo taip nerealu…. atrodo kad as kokia tai skaityta vaikysteje pasaka pasakociau ! O kava isvirta ant lauzo ypac skani is ryto kai tik saule teka ir rukas kyla nuo ezero…
nuostabus prisiminimai 🙂
gaila, tačiau pajūry laužų nepakūrensi. tenka apsieiti su tais vienkartiniais griliais. bet užtat koks vaizdas prieš akis, kokia palaima: jūra, kopos, smėliukas, gaivus vėjas… taip tik savaitgalį taip iškylavom, tiks gal į temą? ir dar apie kepsnius botanikos parke kepamus parašysiu (oi, taip daryti negalima, bet ką jau bepadarysi, įvyko toks faktas 😉
Oi kaip smagu! Pasiilgau be galo be krašto košės su dūmais ir su uodais 😀
Oi kaip noriu į Lietuvąąąąąą… ilgėliau nei trumpai savaitėlei vasaros gale….