Miežinių kruopų košė su bulvėmis (arba grybais – žiūrim pagal ūpą ir situaciją)

Prekybcentry prie kasų kol laukiu, nėr kas veikt. Nužiūrinėju, ką perka kiti.
Viens žmogelis prieš mane neprašmatnus toks, panašu, kad jo paghrindinės išlaidos bambaliukui su aliuku.
Nusipirkęs maišiuką kruopų, tinklelį bulvių ir svogūnų.
Pagavau save galvojančią – ale kaip skaniai jis valgys.

1 stiklinė miežinių kruopų
2 stiklinės vandens
druskos
aliejaus
1 svogūnas
2 bulvės
grietinės

Užvirtinti vandenį, padruskinti, maišant supilti kruopas (kruopų pylimo būdą italai vadina pylimu lietumi – palengva ir paskleidžiant). Užvirinti, užgesinti po puodu, uždengus dančiu palikti.
Svogūną smulkiai supjaustyti. Bulves sutarkuoti stambia tarka.
Aliejuje pakepinti svogūną iki auksinio skaidrumo. Sudėti tarkuotas bulves ir kepti maišant, kad nesusikabintų į blyną.
Kai bulvės bus iškepę tiek, kad nebesijaus krakmolo skonio, sujungti su išbrinkusiomis kruopomis. JOs jau turėtų būt sugėrę visą vandenį ir pasigatavoję.
Dar nesuradau, kaip geriau – košę dėti į keptuvę ar keptus dalykus suberti į puodą, bet ne esmė, galų gale viską sumaišyti, įsiversti į lėkštę ir neskūpiai užsidėti grietinės.
Kitas variantas – porą trejetą šaukštų grietinės įdėti ant keptuvės su keptais svogūnais ir bulvėm, užkaitinti ir tik tuomet sudėti į košę.
Tuomet labai tiks agurkų salotos.

Miežinės košės variacija su prašmatniu elementu

Pagražinam košę prašmatniais juodais lęšiukais, kurių netikėtai atsirado pirkti, besivadinančių Beluga. Lęšiukai išverda greit, bet vistiek truputį lėčiau už miežių kruopas, tai reiks nuo jų virimo pradėt, arba gera mintis būtų pradėt nuo jų mirkymo, jei mintis į galva savalaikiai atėjo.
Toliau ant keptuvės truputį modifikuojam veiksmą. Svogūnus dedam, bulvių nededam, pavarom grybų ir grietinės. Geras gaunasi.

• Tweet
• Buffer
• Pin It