Kleckų šventė Žagarėje
Turiu rimtų priekaištų organizatoriams, rimčiausias tai kodėl pavadino kleckų švente, jei pirminė, gražesnė ir teisingesnė idėja buvo virtienių šventė.
O antra – kodėl padarė tokią dieną, kai negalėjau būt.
Todėl siunčiau tris žygūnus, kad sugrįžtų su reportažais.
Pirmas sugrįžo Sauliukas:
“kažkokie juodi buvo tie virtieniai. Norėjau dalyvaut varžybose, kas greičiau suvalgys, paėmiau vieną, bet atkandęs nesupratau, iš ko įdaras, ir išvis kažkokie tamsūs jie buvo, man visai neiškūs, atkandau, bet toliau nebevalgiau.”
Antras buvo Užjūrio Princas, kuris, pasirodo, išvis ten nebuvo, nes jam atrodė per prastas oras. Kaip žinia, Užjūrio Princai pagaminti iš cukraus, lietingi orai jiems kapiec, negali pykt.
Trečiąją iš žygūnų, jauniausiąją seselę, vakar gmailu prispaudžiau – duok reportažą ir vsio. “Dalykinį laišką rašau”,- bandė ji išsisukti, bet galvojat, kad aš atstojau?
Tai kad atkibčiau, kelias nuotraukas atsiuntė, ir net komentarus po jomis parašė. Ačiūs.
Sunku pagalvot, kad virtienių darymas gali buti toks smagus darbas ir bendravimo būdas
ale kiek išmones gali žm0nes sudet i maisto gaminimą ir net i paprastą klecką ir kiek daug norinčių jį ragauti neprašant jokiu tarnybų patikrinti ar virtienis pagamintas laikantis visu san reikalavimų.
o aš galvojau, kad ant laužo tik žuvienę ir košes verda – ne pasirodo galima ir virtienius visai gerai
Ale kiek pagarbos paprastam kleckui – – visos televizijos išrodė – pasirodo smagiai pateikiant galima būtų ir manu košę reklamuot.”
Thank you for visiting my blog and your comment. I was very interested in your way of making the pickles with only salt. I really would like to know how you do that if you could share that recipe with me I would really appreciate it. I am very interested in how different regions preserve food.
Thank you again and come back to see me soon.