Kiaulpienė

Aš tikrai labai ilgai galvojau, kad pienių vynas yra tik poetinė metafora, romantikų išmislas… paskui Bredberio knygą skaičiau, kur radau realų vyno gaminimo procesą aprašytą… seniai jau skaičiau ir nebekažką atsimenu, bet vieną momentą tai būtinai: mes ne tik pienių vyną buteliuose uždarom. Mes uždarom šių metų pavasarį su visu grožiu ir kvapais, kėkštų čirškimu vakarais apie gaisrinę, pasišnekučiavimą su kaimynu ir važiavimą dviračiu prieš vėją į Žagarę, pajuokavimus apie pasaulio pabaigą, gerųjų permainų viltis… ir šimtų šimtus geltonų žiedų.

Aš pienių vyno nesu dariusi, kaip ir absoliuč jokio vyno dar savo gyvenime nesu dariusi, bet esu ragavusi. Įdomus toks buvo, vynas.

O kitų dalykų tai daug su pienėmis esu išbandžiusi. Ir daugybę gerų žodžių apie jas esu radusi.

Sužinojau, kad ji vadinama gyvybės eliksyru.

Lapuose daug angliavandenių, geležies, fosforo, kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E. Lyginant su salotomis, 3 kartus daugiau baltymų, 4 – 5 kartus daugiau geležies ir kalcio, 11 kartų daugiau karotino, 4 – 5 kartus daugiau B grupės vitaminų, 3 kartus daugiau vitamino C.

Kiaulpienės gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina civilizacijos nuodų pakenktos kepenys bei kasą.

Jei nebūtų tokia visli ir visur esanti, o reta kaip ženšenis, būtų vertinama tiek pat, kiek ženšenis,

Jos visos dalys yra valgomos. Iš naujų lapų daromos salotos, garnyras prie mėsos, žuvies patiekalų. Iš jų verdamos sriubos, gaminami įdarai. Žiedpumpuriai marinuojami ir naudojami mišrainėms, šaltoms sriuboms, pikantiškiems patiekalams. Su česnakais marinuoti jauni žiedai vartojami salotoms ir pirmiesiems patiekalams pagardinti, mišrainėms, įvairiai mėsai, ypač laukinei ir paukštienai, gaminti.

salotoms puikiai tinka ne tik lapai, bet ir žiedlapiai

Valgomi ir žiedai- dedami į salotas, tyrės, sriubas, patiekalų dekoravimui.  Žieduose- gausu lecitino.

Šaknys kasamos rudenį arba anksti pavasarį, kai augalas dar nežydi. Šaknyse yra inulino, kartumynų. Šaknys gali būti vartojamos maistui – troškinamos, kavos gamybai. Iškastos šaknys labai švariai nuplaunamos, prieš gaminant maistą nuo jų nulupama tamsi žievė, jos 3 min. apverdamos sūriame vandenyje. Jei gaminama kava, žievė nelupama, šaknys neverdamos – jos supjaustomos ir džiovinamos orkaitėje, skrudinamos keptuvėje ir malamos.

Džiovintos šaknys Žagarės kleckų šventėje
Kad lapai būtų mažiau kartūs, prieš vartojan reikia nuplauti ir palaikykite sūdytame šaltame vandenyje. Jos galima netgi rauginti kaip kopūstus.

Renkant pienių lapus pavasarį, reikia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą: kuo skurdesnis augalas, tuo daugiau jis bus sukaupęs vertingų medžiagų. Be to, kartesni lapai auga saulėtose vietose – tad geriau juos rinkti iš ūksmingų vietų.

Žagarėje žiniasklaida kalbina pienių šaknų rinkėją

Troškinti kiaulpienių lapai.
Jaunus lapus nuplauti, išvirti sūriame vandenyje. Miltus sumaišyti su pienu, pakaitinti, sudėti kiaulpienių lapus ir viską patroškinti.

Kiaulpienių lapų salotos – 1.

Dėti po lygiai salotų ir kiaulpienių lapų ir užpilti padažu:  kiaušinio trynį sumaišyti su rūgpieniu arba į puodą dėti 0,5 šaukštelio garstyčių, 0,5 šaukštelio druskos, šaukštelį cukraus, 1,5 šaukšto miltų, 1 kiaušinį,  įpilti stiklinę pieno,  įberti pipirų. Viską gerai išmaišyti ir kaitinti visą laiką maišant, kol masė sutirštės. Paskui įpilti 4 šaukštus citrinų sulčių, įdėti 1-2 šaukštus sviesto arba grietinėlės.

Kiaulpienių lapų salotos -2

  • kiaulpienių lapai (400 g)
  • svogūnų laiškai (200 g)
  • aliejus (2 šaukštai)
  • citrinų sultys (1 šaukštas)
  • druska
  • krapai
  • petražolės

Kiaulpienių lapus 30 min. pamerkiame į vandenį. Išgriebiame, nuvarviname vandenį ir supjaustome. Petražolių lapelius ir svogūnų laiškus susmulkiname ir sumaišome su kiaulpienių lapais. Supilame citrinų sultis, įberiame druskos, išmaišome. Supilame aliejų ir dar kartą gerai išmaišome. Užbarstome smulkintų krapų. (šaltinis: žurnalas “Kviečiu prie stalo”)

Šį įrašą dar norėčiau paplidyti. Žinot ką nors?

Pienių žiedai užmerkti vandenyje - gaminsiu pienių medų

5 thoughts on “Kiaulpienė

  • 2011/05/21 at 19:33
    Permalink

    Aš jau pasigaminau pieniu medaus, bet tik pirmadieni turesiu laiko kaip reikiant paragauti…su blynais.

  • 2011/05/25 at 21:22
    Permalink

    Dalia, o tu nebijai apsinuodyti kartą taip visokias žoles ragaudama tiketinais ir neitiketinais budais?

  • 2011/05/25 at 22:05
    Permalink

    Mergike, gi nerupšnoju visko, nežiūrėdama. Imu tik ką pažįstu. Pirma paskaitau visažiniame internete apie geras savybes, paskui nusiskinu lapą ir paragauju.
    Ir ne viskas man patinka, ką ragauju.
    Asiūklių pumpurus pernai kepiau, nesąmonė gavos. Tų pačių kiaulpienių “rozetes”, t.y. ta dalis, kur baigaisi lapai ir prasideda šaknis… nea, man nepatiko. Bet nusinuodyti nerizikavau.

  • Pingback: Pienių medus (sirupas iš pienių žiedų) | Septyni virtieniai

  • Pingback: StraipsniuKatalogas.eu Pienių medus | StraipsniuKatalogas.eu

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *