Keptos voveraitės
Mes Jonišky jas vadiname voveruškom.
Kaip ten jas bevadintum, šią vasarą įvyko du atradimai. Pirmas – pačių voveruškų atradimas žymiai reikšmingesniu kiekiu, negu penkios. Kaip visada, kai Ponas Didysis Ekspertas grįžta iš grybų žvalgybos, išeinu į balkoniuką iš aukštai pažiūrėti, ko parvežė. Jis išlipa iš mašinos, apeina ją aplinkui ir iš kitos pusės išima krepšelytį (nes į žvalgybą ima nedidelį). Vau, pilnas voveruškų!
Išdemonstruojame jas ant padėklo, nufotografuojame, vaizdelis išsiuntinėjamas visais reikšmingais adresais, ir tada kažką tenka su jomis daryti. Mes nelabai voveruškų specai, nes retai randame daugiau negu penkias, todėl vyksta paieška internete ir įvyksta antras atradimas, kuris čia bus aprašytas.
Dėl ko aprašinėju tokį paprastą dalyką? Nes nežinia kada čia mus Joniškyje vėl pagerbs voveruškos. Kad prisiminčiau kaip skanu buvo, ir jeigu kada nors vėl… ką su jomis daryti.
Keptos voveraitės
Idealu, jeigu galima jas nuvalyti sausai. Jeigu ne – nuplauti po tekančiu vandeniu tik tiek, kiek būtina. Dideles perpjauti.
Įkatinti sausą keptuvę. Wok keptuvė labai patogu. Sumesti voverates. Jos turi kepti erdviai, todėl jei labai daug, tada per kelis kartus. Apkepti retsykiais pamaišant. Net ir sausu būdu nuvalius, atsiras šiek tiek skysčio. Kepti kol jis išgaruos visas. Tada druskos ir sviesto ir dar kokią minutę.
Skaičiau, kad galima pridėti česnako, čiobrelių, juodų pipirų. O galima nepridėti, labai puikiai viskas gaunasi. Ne per kietos ir gardžiai aromatingos.
Jeigu bus valgomos šiltos, sviestas tinka idealiai. Jei bus valgomos atvėsę, tada geriau aliejus.
Atradimas iš The Sophisticated Caveman®. Jis kažkaip sugebėjo tą paprastą procesą aprašyti su žymiai daugiau žodžių, negu aš.
