Keptos rudmėsės
Skaniausios rudmėsės – pakeptos svieste. Labai paprasta. Ypač jei sviestas lydytas, o rudmėsių kepurėlės tik septynios. Jei sviestas paprastas, kepant gali pradėti svilti, todėl galima ir aliejuje kepti.
Jei rudmėsių daugiau, šiek tiek pakepę jos paleis skystį ir nebe keps, bet troškinsis. Tegul! Taip joms ir reikia. Lai troškinasi, galų gale vistiek visas skystis nugaruos ir paliks puikiausias keptų rudmėsyčių gardumynas.
Apie jas daugiau nėr nė ką rašyt…
Jei apie mano nuotykius laikinajame darbe, tai aną dieną dar toks įdomus momentas buvo: įėjo į kontorą toks diedukas. Sakyt nieko nesakė, apsidairė ir išsitraukė lupą, t.y. padidinamąjį stiklą. Vis dar nieko nesakydamas, pradėjo per tą stiklą į visas puses mėtyti žvilgsnius. Stabtelėjo ties mano stalu, žvaliai prisiartino ir per lupą pradėjo tyrinėti, kas parašyta kortelėje. Nesupratau, ką jis čia daro, dėl visa ko pasiruošiau gražiausią šypseną, bet jis į mane per lupą nežiūrėjo, o tik į popierius.Paskui pradėjo sakyt, ko atėjęs, deja jo žodžių neįmanoma buvo suprasti. Mes su Loreta pradėjom spėlioti garsiai, ir labai garsiai, ir beveik šaukte, bet jis mūsų nesuprato. Paskui iš užrašų knygutės išsitraukė seną kvitelį ir vėl pradėjo kažko ieškoti ant mano stalo, pakilnodamas popierius ir į viską žiūrėdamas per lupą. Ups, galvoju, negi ieško to šimto litų, kuriuos mačiau jo užrašų knygutėje, bet kad jis man jų taigi nepadavė…
man atrodo, kad smagus pas jus darbas. jei jau tokie senukai užeina. pas mane būna irgi tokių, bet tik į popierius-žemėlapius žiūri. o dar vasarą vienas kurčnebylis kas porą dienų ateidavo – mašiną norėjo išsinuomoti. o po to butą… vat taip vat…
Nenuobodus darbas…;)
visokių būna, kartais ateina ir iš rankinuko išsitraukia pašarinį runkelį…
Zita K. yra tikras seklys! Mane visur išryškino!
Ne seklys aš… Tik smalsi moteriškaitė…