Kepti moliūgai

Kas iš to, jei parašyčiau receptą, jei nieks be manęs visoj Lietuvoj neturi tokių moliūgų. Ar turi? Visi kiti Lietuvos moliūgai yra žymiai didesni ir, palyginus su šitais, skystoki.

Šitie yra nedidukai, tamsiai žali ir kieti. Visiškai nesultingi. Norėjau auginti todėl, kad mažesni, gi su anais didžiaisiais dažniausiai nebeužtenka fantazijos, o pasirodo, šitie yra iš principo kitokie. Visiškai absoliuč ne tas pats. Kai įberiu gabaliukus kelis į sriubą, jie labai greitai visiškai suyra. Sriuba pasidaro labai ryškiai geltona.

Buvau įtarkavus į kekso tešlą. Nea, nelabai ten…

O geriausias dalykas – supjaustyti tokį moliūgą riekelėmis, išdėlioti ant šiek tiek aliejumi pateptos skardos, patepti aliejumi pačias riekeles, pabarstyti jūros druska ir rozmarinais ir iškepti orkaitėje. Išmokau pernai iš Viramo. Skonis gana netikėtas, šiek tiek primena bulvę, šiek tiek pupeles, šiek tiek valgomuosius kaštonus. Miltingas toks sausokas skonis. Beje, vieną sykį kepiau nepatepus aliejumi, užsidėjo gana kieta pluta. Man tie kepti moliūgai baisiai patinka. Išėmus sėklas pasidėjau ant palangės, jei iki pavasario neužmiršiu kur pasidėjau, sėsiu vėl.

Ir tuos ryškiai ryškutėliai oranžinius sėsiu irgi. Patinka jie man.

21 thoughts on “Kepti moliūgai

  • 2012/10/06 at 04:07
    Permalink

    viena amerikonka situos moliugus (squash) perpjauna pusiau isima seklas ir sudejusi i kepimo skardele prapjauta puse zemyn iskepa orkaiteje. Tada isgramdo visa minksta dali, deda sviesto, rudojo cukraus ir prieskoniu (nutmeg), gerai ismaiso ir valgo prie mesos. Neiprastas man skonis….
    O pumpkin pie man netgi labai skanu 🙂 arteja Padekos diena, visi amerikonai keps pumpkin pie ir as butinai kepsiu !

  • 2012/10/06 at 19:18
    Permalink

    Kristina, nepykite, bet labai juokingai atrodo, kai lietuvė, išvykus į Ameriką, vaizduoja nežinia ką ir pamiršta gražią lietuvių kalbą, įmaišant visokius pumpkin, vietoj mielo moliūgėlio.
    O pastarieji visiškas gėris, ir tobulai tinka į varškės apkepą 🙂

  • 2012/10/06 at 20:07
    Permalink

    oi, as is viso nezinau ka reiskia pykti, gyvenimas per trumpas, kad uzsiimciau dar tokiom nesamonem:))) ir lietuviu kalbos visai nepamirsau, ir visiskai nieko as nevaizduoju siaip jau…. nekokia is manes atriste … chi… chi…
    Man tik kartais labai juokingai atrodo, kai pradeda versti pavadinimus is anglu kalbos i lietuviu ir kartais gaunasi taip, kad nes suprasti negalima apie ka jie cia kalba… todel as ir nemegstu pavadinimu perversti i lietuviu kalba. Net nezinau kaip tiksliai reiketu isversti – tipo butu moliugeliu pyragas ????:)) na tai kad tada neisku pasidaro, o koks tas pyragas???? va pavadinimas Pumpkin pie – is karto viskas aisku!!! o jeigu kam ir neaisku, tai parasai sita pavadinima i google ir viskas tikrai tampa labai aisku…

  • 2012/10/06 at 21:01
    Permalink

    Mes irgi turim tokių moliūgų! Kepam iš jų daugiausia kiaušinienę – supjaustom su svogūnais smulkiais kubeliais, šoninės dar, pakepam ir ant viršaus užpilam kiaušinius. Labai sotu ir skanu 🙂

  • 2012/10/06 at 22:08
    Permalink

    bet Asta, ar nesi pastebėjusi, kad kai kuriems dalykams gražiosios lietuvių kalbos neužtenka. Tas pats moliūgas – jis ir tai, kas angliškai vadinasi squash, ir tai, kad vadinasi pumpkin. Pvz keksui pumpkin tipo moliūgai tinka, o kai pabandžiau tą pati receptą su šitais squash – visiškai nebe tas.
    O gal vienas iš jų vadinasi moliūgu, o kitas moliūgėliu? Tada gaunasi aš irgi jau lietuviškai nebemoku, nors į Ameriką nesu išvažiavus.
    O jau kiek dalykų lietuviškai vadinama pyragu…
    Marija, įdomu mintis – kaiušinienė. Reiks išbandyti.
    Kristina, iškeptas orkaitėje su sviestu turėtų labai skanus būti, bet kad dar cukraus barstyti, tai … gal ačiū ne

  • 2012/10/08 at 17:48
    Permalink

    Šiaip tai ‘pumpkin’ verčiamas kaip moliūgas, o ‘squash’ būtų agurotis (vikipedija taip ir sako, kad squash arba marrow). Šios daržovės labai skiriasi viena nuo kitos. Moliūgai ir yra moliūgai, apvalūs, dideli ar mažesni. O agurotiniai pailgi ar kriaušės formos, kitokiu minkštimu, jų moliūgams nelabai galima prilyginti ir pyrago nelabai iškepsi 🙂 ‘Pumpkin pie’ turėtų būti verčiama kaip ‘moliūgų pyragas su įdaru’. Mat, žodis ‘pie’ ir ‘cake’ tuom ir skiriasi, kad vienas “šlapias”, o kitas biskvitinis 🙂
    Ne visuomet ir ne viską galima versti, bet yra tų lietuviškų žodžių, tik reikia įsigilinti ir paieškoti 🙂 Ir kalbą savo reik mylėti, jei save lietuviais vadinam :0)

  • 2012/10/08 at 17:53
    Permalink

    Dalia, moliūgų yra tiek daug rūšių, kad nebeaišku, kas ten pas tave tokie ir kam tinkami. Man, pvz., šiemet, nors ir sunkiai, bet užaugo keletas baltųjų moliūgų, mažylių, labai kietu ir nesukrentančiu minkštimu. Gal turi išsaugojusi savųjų pavadinimą?

  • 2012/10/08 at 21:57
    Permalink

    Agurotis čia? Visai pasimetus esu dabar. Agurotis visada būdavo kitoks.

  • 2012/10/09 at 03:41
    Permalink

    Geras, niekada nebuciau pagalvojusi, kad “squash” galetu buti vadinamas agurociu 🙂 Aciu uz gerus lietuviu kalbos pamokymus mergaites :)))

  • 2012/10/09 at 13:55
    Permalink

    Žiūrint, koks tas “squash” :0) Iš esmės viskas gali būti vadinama moliūgais – ir ‘pumpkin’, ir ‘squash’, ir ‘gourd’, nes visos šios daržovės priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimai. Agurotis, tokį, koks pažįstamas mums, priskiriamas taip pat moliūginių šeimai ir yra paprastojo moliūgo atmaina (kultūrinis varietetas, jei moksliškai:), beje, kaip ir patisonas. Su tais pavadinimais yra painu, bet įdomu 🙂 Pvz., cukinija, angliškai ‘zucchini’, priskiriama prie ‘summer squash’, kaip ir patisonas ‘pattypan squash’ 🙂 O mums įprastas agurotis, amerikietiškai tiesiog ‘squash’, o britų kalba ‘marrow’, priskiriamas prie ‘winter squash’. Aguročių taip pat būna įvairių ir ne visi lietuviškai gali būti vadinami aguročiais, tiesiog priklauso agurotiniams 🙂 Tikriausiai, visai supainiojau 🙂
    O Dalios aprašytieji žalieji moliūgėliai greičiausiai yra ‘acorn squash’, priskiriami ‘winter squash’ agurotinių moliūgų grupei :0)

    Lietuvių kalba čia nekalta, kad per mažai pavadinimų, nes labai daug metų težinojom vienos rūšies moliūgą ir agurotį. O jų rūšių ir porūšių begalė ir tik dabar mūsų žmonės pradeda juos pažinti ir auginti, todėl reikėtų, kad žinovai tiksliai išverstų pavadinimus iš anglų, o gal iš lotynų kalbos..

  • 2012/10/14 at 21:44
    Permalink

    Galvojau, gal tų moliūgų pavadinimą rasiu ant sėklų pakelio, bet paskui atsiminiau, sėklos visai ne iš pakelio buvo! Pernai iš Italijos parsivežiau į popierinę nosinę suvyniojus. Viramo sakė – neužaugs pas mus… užaugti tai užaugo, tie žali ir užaugo ir sunoko, tik raudonieji ne taip ryškiai raudoni, O pilkieji nespėjo papilkėti, liko žali.
    Iš pakelių buvau sėjus tokius “Miranda”, kurių sėklyčių nereikia gliaudyti, bet neradau nė vienos užaugusios mirandos.

  • 2012/12/29 at 03:04
    Permalink

    Jei neklystu, is paveiksliuko ir trupo aprasymo, tai cia naujojai toki moliuga (zapallo). Argentinoje tai pats populiariausias moliugas.
    Pagrinde naudojame sriubai ar kukuruzu kosei (mano megstamiausias valgis)
    Dar kartais njokius (ñoquis) darome, tinka pyrago (ne saldaus) idarui ir siame recepte puikiai susibendrauja su cinamonu ir siek tiek medaus.

  • 2012/12/29 at 17:38
    Permalink

    bandžiau ir aš niokius daryti, tuos, kur tu rašei – malfati

  • 2012/12/29 at 22:06
    Permalink

    Hehe 🙂 malfati tai gaunasi su spinatu, nes negali lygiais gabaliukais supjaustyti. o su moliugu, gali ir ben-fati padaryt 🙂 jei pasistengsi.

    kaip gavosi?

  • 2012/12/30 at 11:55
    Permalink

    taigi rašiau… dėjau džiovintų dilgėlių. Supjaustyti tai galėjo, bet vistiek virto į malfati, nes šiek tiek perviriau

  • 2014/11/11 at 08:20
    Permalink

    O ar moliūgų sėklas išmetate? Hmmm….negerai, – juk tai pats vertingiausias produktas.
    1. Reikia nuplauti, paberti vienu sluoskniu, užpilti truputį aliejaus, sojų padažo, orkaitėje kepinti 35 minutes, kol pasidarys traškios.
    2.Užpilti ant sėklų aliejaus ir daug druskos, kepti orkaitėje 120 laipsnių temperatūroje kol gražiai apskrus, bet neprideginkite, nes praras naudingas savybes.
    Sultys tai man nepatinka, nebent primaišyti daug aviečių ar vyšnių.
    Šįmet auginau daugybę moliūgų dėl žaliosios masės kompostui, o ir jų lapai pridengė šilauogių šaknis, kad jos neišdžiūtų nuo saulės. Dar pasitarnavo ir kaip sienelė nuo tinginio kaimyno piktžolių.

  • 2014/11/11 at 10:11
    Permalink

    Aušra, ačiū už informaciją. Aš taip pat norėčiau mažų kietų moliūgėlių, nes juos gali panaudoti kaip indelius kepimui orkaitėje. Tiesiog išvalgyti minkštimą su priedais, o ,,kaušą” išmesti. Atracija.

  • Pingback: Vegetariška moliūgų sriuba su džiovintais grybais | Septyni virtieniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *