Keksas su moliūgu ir karamele
Visada yra ir bus žmonių, kuriems negalėsi sakyti, kad į keksą dėjai moliūgo. Kai nesakysi, greičiausiai jie ir nesupras. Turėsi sugalvoti įtikinamą paaiškinimą geltonai spalvai. Nu jei pasakysi: “iš molliūgo, bet labai skanus, paragauk, pats pamatysi, moliūgas yra geras daiktas, ir daug gerų daiktų iš jo galima pagaminti”… jei iš anksto taip pasakysi, atsiras žmonių, kurie atsisakys iš karto, o kai išmaldausi paragauti mažytį kasnelį, jie jau turės ant skonio receptorių užplaukusias psichologines apnašas, išankstinę neigiamą nuostatą, jie neberagaus, norėdami patirti skonį, jie be galo atsargiai, kaip kokį bjaurų vaistą, praris įkalbėtą kąsniuką, kad galėtų pasakyti NEEEEEEE, man nepatinka moliūgas, man niekas su moliūgu nepatinka, nė šitas nepatinka, iškart žinojau kad nepatiks… Tame ir bėda, kad iškart žinojo.
Nesakyk jiems, kad su moliūgu ir patiks. Gi nieks nežinom, nuo ko tunkam.
Keksui:
- 100 g sviesto
- 1 kiaušinis
- 100 -150 g smulkiai sutarkuoto moliūgo
- druskos
- 150 g miltų
- 80 g cukraus
- sauja graikiškų riešutų
- tarkuotos aplesino arba citrinos žievelės
- 0,5 šaukštelio kepimo miltelių
Karamelei:
- 50 g sviesto
- 2-3 šaukšai moliūgo sulčių
- 100 ml grietinėlės
- 50 g cukraus
Moliūgą sutarkuosime ir truputį padruskinsime.
Ištirpinsime sviestą, išplaksime su cukrumi ir kiaušiniu. Kol būsim užsiėmę tirpinimu -plakimu, moliūgas išskirs šiek tiek sulčių. Sauja imsime po gniužuliuką moliūgo tarkių, nuspausime sultis – neitin agresyviai, tiesiog tiek, kiek pavyks nuspausti su ranka, ir sudėsime tarkius į sviesto-cukraus plakinį. Graikiškus riešutus pakepsime ant sausos keptuvės, paskui pabėrę ant lentutės pasmulkinsime dideliu peiliu. Subersime į tešlą. Pabaigoj dėsim miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Recepte nurodytas apytikslis miltų kiekis, jų reikia tiek, kad tešla būtų tirštoka, bet įmanoma maišyti šaukštu.
Tešlą supilsime į formą, pateptą riebalais ar išklotą kepimo popieriumi, nu kaip jau esate pratę. Kepsime 170C apie 40 min. Kai paviršius bus apkepęs, peiliu ar mediniu pagaliuku patirinsime, ar iškepęs vidus – jei neapsivelia tešla, reiškia iškepęs.
Karamelei sumaišysime visus produktus ir kaitinsime pamaišydami kol sutirštės. Kekso paviršių truputį subadysime, kad karamelė šiek tiek įsigertų vidun ir užpilsime ją ant kekso viršaus.
Pas mane visuomet taip, man net patys misteriai išrankieji pasako: “tai gal nesakyk iš ko, o tai nevalgysim”. ir kai nesakai, tai ir valgo…
Oj kaip mane nervina tokie išankstiniai nusistatymai ir vaipymaisi prie stalo…
Aušra, tai pas jus dar neblogas kompromisas, sunkiau, kai remia prie sienos: “Pasakyk iš ko, o tai nevalgysim”.
Laura, kita vertus… kai patenki į kitą stalo pusę, sakai lietuviškai, kad nemėgsti virto svogūno, kas nors įkyriai jį vistiek tau bruka “nu kaip tau gali nepatikti, nu paragauk, koks saldus ir minkštas, nu žiūrėk, aš tau nedidelį įdėsiu, žinok, aš kai verdu svogūnus, visi juos mėgsta, nu va, tik šešis tau įdėjau…”
Gėda, bet aš iš tokių. Truputį ir kartais, bet vis tik. Tikriausiai niekad ir neparagausiu, pavyzdžiui, kokių austrių ar krevečių, jei jos nebus taip užmaskuotos, kad net nedvejojusi priimsiu už įprastą maistą 🙂 Žinau, pati kalta, bet niekaip neišeina per save peržengt..
Aš gaminau iš dvigubos normos (karamelės irgi). Pyragas išėjo skanus, gražiai geltonas. Tik karamelė ko gero išėjo skystoka. Neparašyta, kiek virti. Aš viriau ir taip ilgokai, ir cukraus dėjau daugiau nei nurodyta tai ji tiesiog susigėrė į pyragą. Dabar pyrago paviršius blizga, bet nėra to storoko sluoksnio tarsi kremas pyrago viršuje (kaip nuotraukoje). Aš dar pyrago paviršių apipjausčiau prieš pildama tą karamelę, tai visas toks apipjaustinėtas ir matosi…
aš galvoju, gal pas mane garavimo paviršius buvo didesnis. Ji turi puode virti nestoru sluoksniu… senokai karamelę beviriau, reiks kada įgūdžius atgaivinti ir pasekti, kiek ten laiko užtrunka.
paviriau karamelę čia vieną vakarą. Grietinėlė 35 procentų, moliūgo sulčių nedėjau. Supyliau į puodą maždaug 1 cm sluoksniu. Kai užvirė, pradėjo putoti, sukilo iki kokių 3 cm burbuluotos masės. Maišiau visą laiką. Po 8 minučių pradėjo kokybiškai keistis, pradėjo ruduoti, kur užtiškę ant puodo sienelių, burbuliavimo pobūdis pasikeitė, ir pradėjo tirštėti. Maždaug per minutę pasikeitė taip, kad perbraukus šaukštu per dugną, kurį laiką matydavosi neužsivėrusi dryžė. Tai ir gatava.