Kavinė Tartu

Ta kavinė yra prie gatvės, tačiau einant gatve jos vidaus nesimato: link jos reikia palipti aukščiau. Bet kažkas yra, kas praeivį pagauna – kreivomis raidėmis užrašytas burtažodis, kuris akimirksniu suvilioja, ir aš štai jau viduje, kur šypsosi labai šviesi, na tiesiog labai šviesių plaukų, šviesios odos ir šviesios šypsenos mergina prie baro.

Visą dieną turėjau pareigų – laikus, adresus, žmones, monumentus, istorinius faktus, 540 svetimų eurų. Devintą vakare visų jų atsikračius… negi man bus per daug pyragiukas pats gardžiausias iš visos vitrinos ir… dar ko nors? Glogg! – pasakiau šviesiaplaukei merginai, tik nesupratau, kodėl trys jauni žmonės, iki tol diskutavę prie meniu ir vertę jį vienas kitam į anglų kalbą, kodėl jie visi staiga sužiūro į mane šypsodamiesi.

Taigi dabar smalyžiauju ir gurkšnoju ko jaučiuosi nusipelniusi, ir dairausi. Po meniu matau užrašytą šios vietos wifi slaptažodį: kokkonprintsess. Atsispiriu minčiai išsitraukti telefoną ir perbraukyti per FB, nes ne jame noriu būti, o čia.

Gurkšt.

Prie baro sėdinti juodai apsirengusi mergina vynioja ant piršto savo plaukus.

Porelė stovi apsikabinusi taip stipriai, lyg grėstų ilgas išsiskyrimas. Jis išeina, o ji lieka prie atversto laptopo, pasriubčiodama kapučino putą ir svaidydama žvilgsnius pro puoduko viršų.

Keturios merginos apstoję stiklinę pyragų spintą sprendžia, ko nori. Jos yra erazmininkės, aš taip galvoju. Pareina su desertais tik dvi, kitoms duoda atsikąsti iš savo lėkščių.

Aš valgau varškės pyragą, pavadinimu “pasha”. Manrods jo pavadinimas nuo velykų, kaip jos vadinamos rusiškai, besigardžiuodama apmąstau, kodėl šviesioji mergina prie baro pavadino jį “paša”. Ėj, bet ką ji daro? Ar ji ką tik buvo užsivertusi čierką? Nu gal man pasivaideno… jos turi daug kalbos su ta juodai apsirengusia, kuri vynioja ant piršto juodus plaukus.

Aš turiu galvosūkį: stebėjau kreida užrašytą meniu, ieškodama nuspėjamų žodžių ir aptikau, kad šioje kavinėje galima gauti Hommiku salat. Ką? Arba dar yra hommikusook. Ar čia kažkokios sultys? Bet iš ko? Aš aišku esu girdėjusi, kaip rytą estai susitinka ir aptarinėja homikus, kad ir kas tai bebūtų. Bet salat???

Gurkšt.

Yra dar keli rebusai, kurių neketinu spręsti: ant mano staliuko yra vazonėlis. Jame kaktusiukas. Ir dar subesti du pagaliukai su lapeliais Erki ir Katarina. Kaži kodėl? Ir dar kai kas įdomaus meniu – mėmių pudra už 35 eurus, kas man atrodo nelogiška. Turbūt turėtų būti kablelis tarp 3 ir 5. Mėmių pudra – 3,5 Eur.

Mergina, kurios vaikinas išėjo, rūsčiai suraukusi antakius skaito knygą juodais viršeliais. Laptopas vis dar atverstas, laiks nuo laiko jos pirštai prabėga klaviatūra, o rūsčios akys žybteli į aplinką.

Erazmininkės merginos išeina vis dar kažką diskutuodamos.

Beveik jau išeinu ir aš. Bet prieš tai pabandau daugiau sužinoti apie pashą, ir juodai apsirengusi mergina (kurios vardas, paaiškėjo, yra Ondra) man padiktuoja pashos receptą, pasitikrindama savo telefone, kur jis užrašytas neįsivaizduojamai mažomis raidelėmis.

Pažiūrėk dar:

One thought on “Kavinė Tartu”

  1. Ačiū už pasidalijimą šviesiu nuotykiu, smagu galvot, kad kada nors Tartu imsiu ir paragausiu mėmių pudros, o ragaudama šypsosiuos prisimindama Jūsų istoriją.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *