Kavinė, kuri atsidaro dvi dienas per metus

k7Pernai buvau radusi įdomių reiškinių ir visiškai apstulbinta apie juos parašiau (Kavinė, kuri atsidaro tris dienas per metus). Šiemet, toms ypatingoms dienoms artėjant vėl išvažiavau į Viljandį, gi reikia sužinoti – atsidarys ar neatsidarys?

viljandi kavinė

Kiek sykių buvau nuėjusi patikrinti neaišvaizdaus namo aklinais uždangstytais langais? Iškart kai nuvažiavau, paskui vėliau vakare, kitą dieną iš ryto, paskui ir vėl, ir vėl… Nieko (netyčia į kadrą patekęs pro šalį einantis vyras juodais drabužiais nesiskaito), aš jum sakau, kad nebuvo nieko. Patampiau užrakintas duris, įsitikinau, kad tikrai nieko nesimato pro langą, apžiūrėjau, kaip namas atrodo iš kiemo…. visur tik nieko.

kavinė viljandyje

Per tą laiką Viljandyje radau išdygusių daugiau vienadienių kavinių – dviejų sesučių kavinė Kondaso centro kieme savo aplinka priminė tą, kurią kūrėme su Aušra ir pavadinome “Laukinio augalo laisvė“. Sesutės savo kavinėje turėjo hamaką ir žvakių ant medžių pakabintuose stiklainiukuose, bet pas Aušrą į svečius buvo atplaukę gulbių!kavinė Viljandis

Patikrinau jau pernai mano aplankytą Roheline Maja, kuri jau išaugo į tikrą normalią kavinę. Kaip ir anksčiau labai gardus varškės pyragas, jauki aplinka ir dar daugiau žmonių. Pamačiau kažkur matytą veidą, man atrodė, kad iš pernykštės paslaptingosios kavinės, kuo labiau žiūrėjau į juodaplaukę moterį, rikiuojančią staliukus ir nešiojančią kapučinus, tuo labiau man atrodė, kad taip, tai ji… Turbūt sujungė pajėgas ir vietoj dviejų atskirų kavinių dabar atidarė vieną? Galų gale pagavau už rankovės ir paprašiau pasiaiškinti, ar mačiau ją pernai kitoje kavinėje. “Aš tave pažinau.”- atsakė ji, bet oi ne ne, ne iš anos kavinės, buvom susitikę visai kitur… Ups.

Viljandi kavinė namuose

Vaikščiodama gatvėmis radau visai mažų kavinyčių, įrengtų atidarytuose savo namų languose,

Viljandi vafliai gatvėje

o taip pat prie namų durų pardavinėjamų ką tik iškeptų vaflių. Kai visus parduodavo (vienos štukos kaina 50 centų), nueidavo į virtuvę, iškepdavo naujų, ir krautuvėlė atsidarydavo vėl. Viskas labai gražu, bet aš norėjau darsyk aplankyti tą kavinę, kurioje buvau pernai. Jau beveik neturėjau vilties, kad ji atgis, bet vis dar nueidavau patikrinti.

viljandiIr pagaliau pamačiau praviras duris! Įėjau vidun, pamačiau dabar jau tikrai tą pačią moterį ir taip apsidžiaugiau, kad tiesiog norėjau pulti jai į glėbį.

Ji buvo estė, todėl glėbio man neišskėtė. Pasakė, taip, ji mane atsimena, santūriai nusistebėjo, kai pasakiau, kad keli šimtai lietuvių prilipę prie feisbuko laukia žinių apie juos, pasakė, kad šiemet tik dvi dienas tebus atsidarę. Atsisėdau ant sofkutės tarp pagalvėlių ir nufotografavau žvaigždes ant lubų.

kavinė viljandiVėl buvo kapučinas auksu tviskančioje aplinkoje, degančios žvakės ir kalėdinės lemputės, lango vietoje – nuotrauka su dangoraižių žiburiais. Vėl čia buvo žmonių, grojo lengvas džazas, vienas kūdikis kažkodėl užsinorėjo atropoti prie manęs, puolė artyn su gvoltais, bet jį pagavo motina ir išsinešė lauk…kavinė Viljandi

Ir vėl viskas buvo jauku, gera, “kiek norite tiek mokėkite”, bet tik dvi dienas per metus. O kitu laiku čia nieko nėra.

 

 

4 thoughts on “Kavinė, kuri atsidaro dvi dienas per metus

  • 2015/07/30 at 21:47
    Permalink

    Kaip ačiū už žinią! Stebuklingumo gal ir mažiau, bet užtat gimė planas – nuvažiuot ir išgerti kavos toj ypatingoj vietoj, prieš tai tų vaflių prikirtus. O tos dvi dienos būna konkrečios ar atsitiktinės-loterinės?

  • 2015/08/02 at 16:47
    Permalink

    Puikus planas – nuvažiuoti ir pamatyti! Tos dienos būna liepos pabaigoje kai vyksta Viljandžio Folk muzikos festivalis, nuostabus renginys, visiškai pakeičiantis nedidelį bet labai gražų Viljandžio miestą

  • 2015/11/16 at 22:51
    Permalink

    Neprilygstami abu pasakojimai apie vienadienę (dvidienę?) Viljandžio kavinę.

  • 2015/11/17 at 00:18
    Permalink

    Viljandis pats yra magiškas ir neprilygstamas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *