Kavinė kažkur Kryme: kepti rapanai

rapanai

Einančią gatve mane suviliojo kreida užrašytas meniu “plovas su rapanais”. Rapanai? Lyg ir girdėtas žodis. Iš atminties išplaukia kriauklės, pardavinėjamos kaip suvenyras, vaizdas.

rapana
Tokie yra rapanai. Tai jie valgomi?

Einu vidun. Nedidelė kavinukė: keli staliukai ir uždaras lyg kioskas baras, labai aukštas, man iki kaktos. Kol į mane niekas nekreipia dėmesio, patyrinėju ant staliuko padėtą plastikinį meniu. Jame daug visko, mane domina rapanai, kurie yra plove arba kepti arba kepsniukų pavidalo.

Du vyriukai pagaliau suderinę reikalus prie baro, atsisėda. Ateina mergelė Katia, ir paprašau aš keptų rapanų. Šalia baro sėdėjusi vyresnė moteris iškart išeina į virtuvę užduoties vykdyti. Aš dairausi.

Kampe netikras židinys. Virš jo paveikslai “paauksuotuose” rėmuose, vaizduojantys saulėlydžius jūroje. Ant sienos televizorius informuoja, kad greit bus Dimos Bilano koncertas ir kad “ką per vasario 23-ąją padovanosi , tą ir gausi kovo 8-ąją”.

Prie kito staliuko porelė: mergina jaunutė, smulkutė, blondinutė, o vyriukas… nu toks… įdomus. Nosis aiškiai buvo laužta, tiek veidas, tiek rūbai gerokai pasiglamžę. Jie gurkšnoja vyną ir valgo užkandukus, persmeigtus smeigtukais.

Du vyriukai išeiginiais treningais, tie, kur ką tik atsitraukę nuo baro, sulaukia savo užsakymų: vyno ir po stiklinę vandens.

Per televizorių prasideda kažkoks keistas klipas, pritraukiantis visų dėmesį. Klipo herojė patiria visokių kančių, meilužis jos nebesiveža į žadėtą Lofoteną, ji suvokia, kad jos užpakalis per didelis, be to dar atsiklijuoja blasktienos ir spaudžia batai.

Vyriukai išeiginiais treningais susidaužia stiklinėmis “za vsio chorošeje” (ot aš berazumė, kaip galėjau pagalvoti, kad stiklinėse vanduo?!). Užkanda jų įdomi:  ant lėkštės guli išligai praluptas, bet vis dar žievėje bananas, supjaustytas griežinėliais, kurių kiekvienas persmeigtas plastikiniu smaigeliu.

Vienišas pensininkas sukioja rankose brendžio taurę, dairosi į lubas. Nusiteikęs filosofiškai. Lubos veidrodinės.

Vyriukas laužta nosimi nerimsta, tai eina lauk, tai į tualetą. Jo mėlynos akys kaip stiklinės, vaikšto lyg autopiloto vedamas. Pagaliau atsisėda nebe prieš savo blondinutę, o ant sofutės šalia jos, apsikabina (ji nieko prieš), ir abu žiūrinėja nuotraukas jos išmaniajame telefone.

Vyriukai išeiginiais treningais išeina. Vienas jų nešasi maišiuką, per kurį persišviečia bulvės ir svogūnai.

Kramtau keptus rapanus. Jie šiek tiek guminiai, bet gardžiai pakepti su svogūnais ir užpilti sviestu. Prisimenu tas tolimas vasaras, naktis ant jūros kranto po žvaigždėmis neapsakomo ryškumo, ant akmenų prie pat vandens kūrento laužiuko pėdsakus, šalia kurio kažkas paliko visą krūvą rapanų kriauklių. Tuščių.

2 thoughts on “Kavinė kažkur Kryme: kepti rapanai”

  1. Va va, aš irgi nepagalvodavau. Net tada, kai tuščius kiaukutus prie laužo mačiau, net tada npagalvojau.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *