Kava, užplikyta puoduke
Dažniausiai dideji ekspertai viską žino savaime, taip natūraliai, kaip kvėpuoja ar raugėja, tačiau net ir jiems būna autoritetų. Pavyzdžiui Vidmants. Pasakė, kaip kavą taisyt ir šventa. Dabar tas būdas teisingiausias, šitaip užplikyta kava žymiai skanesnė, ir “…nufotografuok šalimais abu puodukus, kad iškart pasimatytų skirtumas”.
- Puoduką praskalauti verdančiu vandeniu, kad sušiltų.
- Įdėti cukraus.
- Įpilti verdančio vandens.
- Uždėti kavos, kuri iš pradžių laikysis ant vandens paviršiaus, paskui palengva mirks ir skęs.
- Patuzginti puoduką, kad kavos mirkimas vyktų energingiau, o tuo pačiu rastusi labai graži aksominė puta.
- Išmaišyti.
P.S. kai aš savo puoduką išmaišau, ir man paviršius pasidaro gražiai aksominis.
P.S.S. Pasaulyje yra daugybė žmonių, neįsivaizduojančių, kad kavą galima užplikyti puoduke, kai kuriuos nustebinusi ir apšvietusi esu aš asmeniškai.
Man skanesnės kavos nei užplikytoji puoduke nėra. Visos kitos – tik pakaitalai. 🙂
Kas per kava,jei ji su cukruma?Juk jokio faifo nejauti,nes cukrus permuša skonį.O man juoda užpiltinė kava be cukraus nepamainoma kas rytą.Jei nebūtų kavos bent vieną rytą,tai jausčiausi lyg su sugipsuota ranka ar koja…vienžo…invalidė.
Va..va ,Neringa,tai tu mano draugė.
Londone viena lietuvė kavinėje daro kavą su plakta grietinėle ir be cukraus.Bet nugriebi girtinėlę ir lieka juoda kava…..čia kaip du -viename ,bet nedraugauja.Va šitokią tai dar galima gerti.
Čia reikėtų sakyti “kava užplikyta kitaip” kai vandenį pili ne ant kavos, o kava užberi ant vandens. Skonis visai kitoks. Įsitikinau.
O dėl cukraus nėra ko ginčytis. Pažystu žmogų, kuris į kava deda druskos.
ir iš tikrųjų nėr ko ginčytis nė dėl cukraus, nė dėl pieno, nė dėl užplikymo
Išbandžiau, tikrai skirtumas yra, skonis ir kvapas kitoks. Ačiū!:)
Atradimas! Būtinai pabandysiu.