Kava su sausainiais prie bažnyčios Retimne

Aš prie bažnyčios stovėjau, bet visiškame pakrašty, kad ten besibūriuojantys žmonės negalvotų, kad prašausi į kompaniją. Jie būriavosi tolimesniajame šventoriaus kampe, kur viskas šiek tiek priminė kavinę. Staliukai lauke, nešiojamos lėkštės su sumuštiniais, puodukai ir plastiko stiklinės… Buvau žvilgtelėjus pro atidarytas bažnyčios duris, mačiau ten bobulytės nuotrauką ir gėlių, tai galvojau, gal ten vietinė žilaunų pietų versija. O gal metinės kokios, nes nuotaika rimta, bet neatrodė graudi. Prie šios bažnyčios buvome susitarę susitikti su Anika, todėl stovėjau kaip įmanoma toliau nuo gedinčių giminaičių ir dairiausi į gatvę, ir tik truputį į juos.

Tokia moteris, gana jauna ir nešluba, bet su lazdele, nors atrodė visai ne į temą, atėjo iš gatvės ir iškart nužygiavo prie žmonių. Atsisėdo prie staliuko, tuoj pat gavo kavos ir sausainių. Panašiau, kad ji norėjo pinigų, nes tokį indelį nešiojosi įtartinai atkištą. Nežinau, ar pinigų gavo, nes gi ne visą laiką aš į ją žiūrėjau, labiau dairiausi į gatvę, laukdama, kada ateis Anika.

Tada toks berniukas man atnešė kavos. Kaip čia dabar, kas ir dėl ko? Nieko išklausti nepavyko, nes jo atsakymas tebuvo „no English“. Kas beliko daryti, gurkštelėjau kavos ir mintyse palinkėjau dangaus karalystės tai bobulytei iš nuotraukos bažnyčioje. O tada moteris jauna ir nešluba, bet su lazdele priėjo prie manęs ir padavė du sausainius, kuriuos pati ką tik buvo gavusi. Įdomiai, ane? Ji ką tik kažką susielgetavo ir dabar dalinasi su manimi. Net pagalvojau, kad reiktų kažkaip pasiaiškinti.

„Do you speak English?“ – paklausiau.

„Yes, speak English“ – sulinksėjo

„I am waiting for my friend.“

„Yes, for friend“ – pakartojo lyg aidas.

Ji pasisakė, kad yra iš Rumunijos ir nuėjo nešlubuodama, bet su lazdele, o aš laukiau Anikos gurkšnodama kavą, užsikąsdama sausainiu.

(2013, balandis)

• Tweet
• Buffer
• Pin It