Karamelė

Aš sukonstruoju karamelę, kuri yra pasakiško skonio. Paragauk!- sakau Ponui Didžiajam Ekspertui. Nenoriu,-burbuliuoja tas. Bet kaip jis drįsta nenorėt, jei karamelė ypatingai gerai pavykusi, absoliučiai skani, kaloringa ir superinė?! Aš puikiausiai žinau, kad jam patiks. Kai tik paragaus. O tas neragaun.  Aš pakabinu trečdalį šaukščiuko ir bandau pakišti jam po nosim, kad užuostų teisingą karamelinį kvapą ir užmatytų teisingą karamelinį saldumą, nes jei užuos ir pamatys, iškart supras, kaip čia gerai. Tas mosikuoja man lyg musei, kad atstočiau. Bet koks! Aš gi jam ne uksusą kokį kaišioju, karamelę pasakiško skonio! Pati sulaižau šaukščiuką, antrą, trečią… uch, kaip skanu! Viena pati nebegaliu tokio skanumo ištverti, vėl pakabinu šaukštuką ir Ponui D. Ekspertui nešu ragaut prie televizoriaus. Atstok!!!! – mauroja tas lyg sužeistas buivolas.

Paskui kai aš nematau atsliūkina į virtuvę ir visą indelį iškabina. Nes skanu yra pasakiškai. Smaližių maistas!

Karamelinis kremas

• 200 g cukraus
• 80 g sviesto
• 120 g grietinėlės

Cukrų supilame į puodą storu dugnu ir kaitiname ant lėtos ugnies. Jis pradeda tirpti. Palengvėle maišome, kol ištirpsta visas, įgyja specifinį kvapą, bet nesudega. Nuimame nuo ugnies ir įmaišome sviestą – viskas sukyla ir užburbuliuoja. Įmaišome grietinėlę – magiškas momentas, Procesai vyksta tokie, lyg koks planetos kataklizmas ar pasaulio sutvėrimas.  Dabar galvoju, gal būtų geriau, jei grietinėlė būtų pašildyta, nes užpylus šaltą, karamelė sušoka į tokį darinį, kurį galima šiek tiek kilnoti ir tampyti, gaunant saldžius siūlus ir traškančius skanumus, o grietinėlė tyvuliuoja atskirai. Tada puodą vėl dedu ant lėtos ugnies ir šildau maišydama. Keptas cukrus laikosi viename kukulyje, iš kurio kyšo šaukšto kotas, bet palengvėle jis ištirpsta grietinėlėje ir gaunasi gražutėlė ruda saldi labai skani masė, kurią sudedu į indelį. Galima daug kur panaudoti, arba tiesiog kabinti po trečdalį šaukštelio, arba užsitepti ant batono riekės.

• Tweet
• Buffer
• Pin It