Kaip užsiraugti agurkų

Vakar  kamaroj suradau tokį seną plaktuvą su raudona rankena. Pririšom jį prie lenciūgo ir nuleidom į Lenkų prūdelį. Tai ar galit įsivaizduot, paskui koks keturiasdešimt žmonių, dauguma iš jų suaugę ir iš pažiūros normalūs, lėkė prie to prūdelio ir graibė iš vandens tą plaktuvą, kad sužinotų, kokia ant jo užrašyta kaina. (Seniau gi taip būdavo, kaina tiesiog gamykloj būdavo mirtinai įspaudžiama ant daikto.)

Mes čia Jonišky taip pramogaujam. Vietoj to, kad kaip normalūs lietuviai žiūrėtumėm kašį Lietuva – JAV, zujam po miestą, prūdelyje ieškom plaktuvo, o ant šiulės – užklijuotų kodų.

Pala, paklausite, o koks plaktuvo ryšys su raugintais agurkais? Jokio!

Kaip raugti agurkus?

Paprasčiau nebūna! Reikia:

  • agurkų
  • krapų
  • vyšnių lapų
  • juodų serbentų lapų
  • druskos

Agurkus nuplauti. Lapais ir krapais iškloti indo dugną. Dėti agurkus, vis pasluoksniuojant su lapais ir krapais. Viršutinis sluoksnis – lapų ir ypač krapų.

Imti litrinį stiklainį vandens, išmaišyti jame 1 šaukštą druskos, užpilti ant agurkų. Kartoti tol, kol indas užsipildys skysčiu. Vanduo nevirintas. Gali būti šaltas, bet jei norite greičiau, tada karštas. Bet nevirintas.

Agurkai bandys išplaukti į paviršių, o tai nesutampa su mūsų interesais. Prispaudžiam juos indo paviršiaus dydį atitinkančia lėkšte, ant kurios uždedam švariai nuplautą akmenį.

Viskas. Laukiam. Jei užpilta karštu vandeniu, ragaujam jau kitą dieną. Jei šaltu vandeniu – po trijų dienų.

Jei po savaitės dar liko nesuvalgytų agurkų, juos sudedam į stiklainį. Lapus iš skysčio išgraibom ir išmetam. Krapų šiek tiek pasiliekam. Skystį užkaitinam iki užvirimo. Supilstom į stiklainius ant agurkų, ant viršaus užraizgom šiek tiek krapų ir sandariai uždengiam. Žiemą tiks virti sriubai agurkinei.

Kaži, ar man jau eiti išsigriebti tą plaktuvą, ar dar kas nors norite patikrinti, kokia jo kaina?

14 thoughts on “Kaip užsiraugti agurkų

  • 2012/08/05 at 22:46
    Permalink

    Mano motulė dar deda ąžuolo, krieno lapų. Labai skanūs jos agurkai būna. O močiutė sakydavo, kad jei pili karštą vandenį, tai agurkai yra ne rauginti , o marinuoti. 🙂

  • 2012/08/06 at 23:01
    Permalink

    Mėlynos voverės, marinavimui lyg ir acto reikia. 😉

  • 2012/08/06 at 23:14
    Permalink

    Krienų aš irgi kartais dedu, o ąžuolo mačiau maksimoj buvo surišta su krapais, tai taip ir pamaniau, kad agurkams.
    Taip, marinavimui reikia dar ir rūgšties, bet voverių močiutė turėjo savo teisybę

  • 2012/08/07 at 11:45
    Permalink

    a kur česnakas? beje, kai įdėjau ąžuolo lapų, maniškis Ekspertas pareiškė, kad žemėm agurkai “trenkia”. o man gerai 🙂

  • 2012/08/07 at 22:46
    Permalink

    O aš apie plaktuvą – kam jį įkišote į prūdelį?

  • 2012/08/08 at 11:06
    Permalink

    taigi mes taip pramogaujam: vieni prislapsto visokių daiktų ir šiaip prigalvoja nurodymų (nuvažiuok ten ir ten ir sužinok patrankos kalibrą), o kiti zuja dviračiais ir tuos nurodymus vykdo. 🙂

  • 2012/08/09 at 02:40
    Permalink

    cesnakai ir krienu lapai!!!butinai.o druskos det reik kad kiausinis neskestu.kad greiciau rugtu-jo teisingai siltas bet ne verdantis vandenduo.ir dar galiukus nupjaut. tai kitos dienos vakare jau uzkandai geri 😉

  • 2012/08/12 at 16:26
    Permalink

    tikrai bandai vandens sūrumą su kiaušiniu? Man kažkaip patogiau “šaukštas – litras” sistema

  • 2012/08/13 at 18:56
    Permalink

    Mano uosviene mokejo labai gerai uzraugti agurkus, Paprastam agurku rauginimui (greitam valgymui, ne laikymui per ziema)ji visada naudojo paprasta druskos matavima – kaip Dalia sako- saukstas druskos, litras vandens. Bet jeigu ji raugdavo agurkus ziemai, tada pridedavo keleta trilitriniu stiklainiu su agurkais ir zolem visokiom, pripildavo i kibira vandens ir vis dedavo druskos, vis pamaisant, kol jau kiausinis neskesta, tada uzpildavo situo “druskos tirpalu” agurkus ir stiklainius uzdengtus plastmasiniais dangteliais sukeldavo i rusi, kuris buvo virtuveje po grindim :)))))) labai geri agurkiukai gaudavosi !
    O as tai ziemai niekada neraugindavau agurku, tik marinuodavau ! Bet kada jau tas buvo… oi….

  • 2012/08/14 at 22:26
    Permalink

    O mano Mamutė pernai agurkus žiemai raugė taip: bidone “susmokavotus” agurkus įmetė į upę. Prieš užšąlant ištraukė.Geras daiktas. Tik, Jums, Dalia, netinka toks “monas”, nes Jūsų kaime kokios tai žaidynės su sumerktais daiktais vyksta 🙂

  • 2012/08/20 at 15:22
    Permalink

    Vitalija, į upę tai netiks. Nes ir tos upės kažkaip nelabai yra. Mama su tete kažkada į šulinį bidoną nuleidę buvo.
    Bet kad mes tiek agurkų nebevalgom kaip seniau, nei bačkos, nei bidono neįveiktume.
    Kristina, bet rimtai kiaušinį pasidėjus plukdė?

  • 2012/08/21 at 02:54
    Permalink

    Rimtai Dalia, savo akim maciau kaip ta kiausini kibire plukde 🙂
    As cia pasiskaicius komentaru apie bidonu laikyma suliniuose ir upese prisiminiau kaip mes gal pries 15metu Lietuvoje tvarkydami palepe radome kazkokiu smetonisku receptu knygele. Viena is receptu prisimenu iki siol, nes mums sukele tiek daug juoko! Ten buvo rasoma kaip pasigaminti namini vysniu vyna. Receptas buvo mazdaug toks: pripili statinaite vysniu be kauliuku,uzpili mazdaug kibira medaus palaikai 2-3 dienas kol atsiranda sulciu, o paskui pastatai ta statinaite ant ledo :))) nu mums jau vien kiekiai buvo labai nerealiai juokingi, o kur dar to ledo rasti kai vysniu sezonas, tai is viso nesugalvojom…. zodziu smetonos laikais zmones buvo labai turtingi ir isradingi :)))bet ziuriu ir su aguru rauginimu isradingumo cia netruksta !!!!

  • Pingback: Rauginti agurkai | Septyni virtieniai

  • 2014/12/17 at 15:58
    Permalink

    Mes dar dedam irgi česnakų ir krienų lapų. Agurkai būna super!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *