Kaip gaminti guliašą – virtuvės naujokams

Iš tiesų tai guliašas yra vengrų patiekalas, ir netgi labiau sriuba, negu antrasis patiekalas. Turiu įtarimų, bet neturiu įrodymų, kad guliašas, kokį pažįstame, lietuvių repertuare atsirado iš tarybinių laikų valgyklų. Gal kas atsimena, tuomet valgyklose antrieji patiekalai būdavo paduodami plokščiose pailgose aliuminio lėkštėse. Makaronai paprastai būdavo atvėsę ir sulipę po tris, ant viršaus samteliu užpildavo mėsos su padažu, o šalia padėdavo tris ripkeles agurko. Dalis mėsos būdavo per riebi valgyti, bet likusi – visai skani. Kainuodavo labai pigiai.

Tikrai nežinau, ką apie tokį guliašą pasakytų vengrai, greičiausiai tiesiog neatpažintų. Bet pvz mūsų namuose guliašas tam tikrų asmenų yra laikomas “normaliu maistu”, skirtingai nuo visokių ten indiškų, meksikietiškų ar nežiniakokių eksperimentų. Papasakosiu, kaip gaminu aš, kai noriu visiems įtikti. Jei susilaikau nepagražinus pradinio recepto grybais ar paprika, ar čiobreliais, ar džiovintom slyvom – visada įtinku.

Skirta virtuvės naujokams, tiems, kas jau moka kepti kiaušinienę, bet dar nemoka raityti virtienių. Išdrįskite ir pasigaminkite guliašo. Visai paprasta.

  • 0,5 kg kiaulienos (kumpio, mentės arba sprandinės)
  • 2-3 šaukštai aliejaus
  • 1 svogūnas
  • 2 morkos
  • 3 skiltelės česanko
  • 2 šaukštai pomidorų padažo
  • 1 litras vandens
  • 1 šaukštas prieskoninių daržovių mišinio
  • druskos
  • juodų maltų pipirų
  • lauro lapas
  • 1 šaukštas miltų
  • šviežių arba džiovintų petražolių ir krapų

Reikės keptuvės ir nedidelio puodo, geriau – storu dugnu.

Supjaustau svogūną: nupjaunu kietą apatinę dalį ir perpjaunu perpusę, nes taip patogiau paguldyti ant pjaustymo lentelės. Įpjaunu kelis kartus išilgai, tada pjaustau skersai. Jei nepavyksta itin smulkiai, nieko tokio – viskas išsitroškins. Susipjaustau ir atsikirai pasidedu česnaką. Nebūtinai labai smulkiai.

Užpilu aliejaus ant keptuvės – labai nedaug, mažą balutę viduryje. Kai užkaista, suberiu svogūną. Mažoji aliejaus balutė turi plonu sluoksneliu pasiskleisti per visą keptuvę. Kepinu ant nedidelės ugnies, vis pamaišydama, kol svogūnas pasidaro skaidrus ir įgyja rusvus pakraštėlius. Suberiu česnaką ir viską kartu maišydama pakepu dar kokią minutę. Paskui viską išgraibau ir sumetu į puodą.


Apžiūriu mėsą – kokia kryptimi eina raumenų pluoštas. Pjaustau kąsnio dydžio gabaliukais skersai raumenų. Jei yra kokių nors gyslų ar plėvių, jas nupjaunu ir padalinu po lygiai šuniui ir katinui, nes jie užjutę mėsą viens duodas apie kojas, kits hipnotizuoja žvilgsniu. Jei mėsoje yra lašinukų, juos pjaustau žymiai smulkiau, nes mažą lašinuką guliaše perkąsti nieko tokio, didelį šmotą – fui. O kepdamas lašinys, skirtingai nuo liesos mėsos, išsipučia. Liesa- sustraukia.

Apkepu mėsos gabaliukus aliejuje, kuriame prieš tai kepė svogūnai, bet reikia dar truputį aliejaus dadėti ir padidinti ugnį. Mėsa turi nesitroškinti, o apskrusti – iš vienos pusės ir iš kitos. Nugriebiu apkeptus gabaliukus į tą patį puodą, kur jau yra kepti svogūnai.

Morkas tarkuoti pradedu nuo storojo galo. Kodėl? Ogi todėl, kad kai lieka mažiukas gabaliukas, jį mėgstu suvalgyt, o plongalis būna skanesnis. Guliašui, aišku, vienodai rodo, nuo kurio galo bus tarkuojamos morkos.

Suberiu jas ant keptuvės, nuo kurios jau nuimta mėsa ir truputį pakepu maišydama. Morkų išvaizda nuo tos procedūros beveik nepasikeičia, jos neapskrunda. Po kelių minučių kepimo suberiu morkas pas mėsą ir svogūnus. Dabar visas veiksmas persikelia ten. Pakuriu ugnį po puodu.

Įdedu pomidorų padažo, druskos, maltų pipiriukų. Prieskoninių daržovių mišinio. (Apžiūrėkite, ar į jo sudėtį neįeina druska -geriau rinktis be druskos). Išmaišau – truputį leidžiu paspirgėti. Tada užpilu karštu vandeniu. Vandens kiekis priklauso nuo to, kiek žmonių norite pamaitinti tuo mėsos puskilogramiu. Pusė litro vandens ar šiek tiek daugiau. Viskas, kas yra puode, turi būti visiškai apsemta. Kai užverda, sumažinu ugnį iki minimumo ir taip verdu apie valandą. Turėtų sau tyliai burbuliuoti ir nekelti rūpesčių, bet jei nesate tikri, ar puodas nėr koks durnavotas, reiktų kelis kartus patikrinti, ar neprideginėja. Kol viskas ten gaminasi autopilotu, galite paskaityti, kaip aš bandžiau sušnipinėti vengriško guliašo paslaptį. Aha, sugrįžtu prie maniškio, paragauju, ar užtenka druskos. 15 min iki numatomos pabaigos įmetu lauro lapą. Pasiruošiu finalui: susmulkinu žalumynus (krapus, petražoles). Jeigu naudoju džiovintas, suberiu porą minučių iki puodą užgesinant. Jei šviežias – iškart užgesinus.

Liko tik vienas svarbus judesys – sutirštinti padažą. Yra keli būdai. Paprasčiausias toks: atskiram indelyje sumaišau miltus su šaltu vandeniu, stengiuos, kad neliktų miltų gumuliukų, nes padaže jie virs kleckiukais. Turi būti pakankamai skystas mišinys, ne kaip skysta tešla, bet kaip vandenėlis. Palengva pilu į puodą (jis vis dar ant ugnies ir kunkuliuoja), kita ranka intensyviai maišau. T. y. ne ranka maišau, o šaukštu, kurį laikau kitoj rankoj. Iškart pasijaučia, kaip padažas tirštėja. Sulaukiu kol užburbuliuoja ir gesinu ugnį po puodu. Užbarstau žalumynus. Uždengiu dangtį. Gatava.

96 thoughts on “Kaip gaminti guliašą – virtuvės naujokams

  • 2012/03/19 at 13:31
    Permalink

    ups. O tau su tulžies pūsle tvarkoj? gal turi skundų?

  • 2012/03/28 at 22:39
    Permalink

    Nerealiai! Mesyte toookia minkstute paliko! Labai labai geras receptukas;)

  • 2012/07/25 at 19:30
    Permalink

    10 balu uz aprasyma!

  • 2012/07/27 at 08:18
    Permalink

    ačiū už įvertinimą

  • 2012/08/14 at 19:04
    Permalink

    Labai aciu ,tikiuos mergina ivertins .

  • 2012/08/20 at 15:18
    Permalink

    na ir… ką mergina?

  • 2012/09/18 at 20:38
    Permalink

    Orinta, atsiprašau, bet dėl nesuprantamų priežasčių tavo komentas normaliai nesimato, tik man vienai iš kiemo pusės matosi. Nežinau, kodėl taip yra.
    Orinta rašė:
    bandysiu siandien ir parasysiu kaip 🙂

    Taigi prašau parašyti kaip gavosi.

  • 2012/09/30 at 20:56
    Permalink

    katik viska padariau kaip parasyta beja aprasymas puikus dariau su nuotaika gera. jei nesprogsiu nuo persivalgymo parasysiu kaip gavosi

    aciu

  • 2012/10/04 at 09:15
    Permalink

    nu įdomu kaip rezultatas. Tikėkimės, nieks nesprogo

  • 2012/11/07 at 09:24
    Permalink

    Autorei vien 10 balu uz kurybinguma :))))

  • 2012/11/11 at 18:44
    Permalink

    ačiū 🙂

  • 2012/11/17 at 10:24
    Permalink

    labai skaniai atrodo,siandien pietums meginsiu issvirti 🙂

  • 2012/11/24 at 10:41
    Permalink

    Smagiai labai skaitesi 🙂 vien uz tai 10 balu o recepta bandysiu siandien 🙂

  • 2012/11/25 at 21:54
    Permalink

    Geras receptas su juoko prieskoniu. P.S. aš taip pat norėčiau turėti durnavota puodą su autopilotu 😀 Tokio dar neturejau bet norėčiau išmėgint 😀

  • 2012/11/26 at 17:19
    Permalink

    Na? Kokie bandymų rezultatai?

  • 2012/12/04 at 19:21
    Permalink

    Labai skaniai gavosi,vyras net dvi porcijas suvalge 🙂 Aciu uz toki nuostabu ir paprasta recepta 🙂

  • 2012/12/04 at 19:41
    Permalink

    už receptą prašom. Jei vyras pernelyg nutuks – ne mano kaltė

  • 2013/01/05 at 05:33
    Permalink

    Labai geras receptas…ir labai gerai ir aiskiai parasyta. super, saunuole….sia savaite gaminsiu vyrui manau jam tikrai patiks!!!! Nes jis kitatautis bet tikrai manau kad bus patenkintas…:-)

  • 2013/01/05 at 11:25
    Permalink

    patiks patiks…o kokiatautis jis?

  • 2013/01/15 at 18:29
    Permalink

    Gaminu jau antrą kartą, tik šį kartą dar įdėjau paprikos. Ačiū, už tokį linksmą, nuotaikingą aprašymą. 🙂 Nekreipkit dėmesio į piktus komentarus, kurių čia šiek tiek pasitaikė – piktų žmonių visuomet buvo ir bus. Geriau įsiminti tai, kas gerai. :))
    Dar kartą ačiū, man ir mano draugui labai patiko.

  • 2013/01/16 at 13:35
    Permalink

    galima ir paprikos, galima daug ko. Džiaugiuos, kad patiko

  • 2013/02/04 at 14:51
    Permalink

    laaaabai skanu 🙂 ir mano vyrui jis labai patinka jau net nebezinau kelinta karta gaminu 🙂 aciu uz toki issamu aprasyma :))

  • 2013/02/10 at 12:46
    Permalink

    tikrai skanu, patiko ir sunui ir zmonai

  • 2013/02/12 at 18:50
    Permalink

    Liux pasaka skanumelis… Gali kurti receptu knyga jau… 🙂 Aciu

  • 2013/02/13 at 11:07
    Permalink

    receptų knygų pilnos parduotuvių lentynos, o receptų vistiek internete ieškom

  • 2013/04/04 at 18:24
    Permalink

    ka cia pirksi to parduotuvej as ati baigiau ir virejas ir technologes maisto ir knygu prisikaupus turiu, bet ten nieko doro ir zmonisko nera musu lietuviu salygom.turi turet pinigeli kad kazka daryt pagal knygas..o va internetas ivedei greit surandi ir prisimeni, o sita zinau sitas geras..arba kitu zmogeliuku recepturas paprastas pasinaudoji.Nors as megeja dasikurt savaip.Geriausia tai kas paprasta musu salygomis.net siulyciau tokias laidas tarkim turet.paprasta lietuviska senovine virtuve.kur butu paprastai kaimiskai gaminama su paprastais musu produktais..tai visi sedetu prie ekranu ir dometusi. Be to ir sveikiau butu..Patiekalai is musu darzo arba turgelio gerybes :DDD. vis geriau nei sukurtos knygos ne musu krasto. Beje aciu uz jusu recepta.As niekad nededavau morku..va dabar idesiu .Manau bus super..

  • 2013/04/04 at 18:58
    Permalink

    Morkos tikrai bus gerai.
    Gal ir būtų, kad paprastą kaimišką virtuvę žiūrėtų, bet man būna kad ir kažko mandresnio norisi

  • 2013/04/04 at 21:39
    Permalink

    GULIASAS NEPAKARTOJAMAS.ACIU

  • 2013/07/18 at 13:45
    Permalink

    patiko, saunuole 🙂 aciu, kad pasidalinai 🙂

  • 2013/10/11 at 18:09
    Permalink

    Taigi, esu kątik baigęs studijas vaikinukas, tuo turiu galvoje tai, kad kulinariniais gabumais tikrai neblizgu :)) tiesa, maisto atžvilgiu (ypač kas liečia mėsą) esu mažai išrankus, tačiau kai pats gaminu esu linkęs žvelgti itin kritiškai, todėl keletas man nesigavusių dalykų:
    -padažas gavosi truputėli aštrus, būtent kaip ir norėjau, bet skystas, tikriausiai iš pradžių vandens kiek per daug pripyliau, nes bandant pilt vandenį su miltais mažai tepadėjo ;/ o gal per mažą mėsos gabalą pasiėmiau, nes tikrai nesvėriau prieš sudėdamas į puodą :))
    – nors ir skystas, padažas gavosi tikrai skanus ir būtent toks kokio norėjau, bet mėsa gavosi šiek tiek prėska, gal derėjo bekepinant ją prieskoniais pabarstyt dar?

    Verdiktas:
    Receptas tikrai išsamus ir jį sekant nėra sunku pasigaminti patiekalą. Prieš šį guliašą mano kulinarinių šedevrų viršūnė buvo blynai arba omletas, todėl esu tikrai dėkingas, padėjot man praturtinti savo virtuvinius gabumus ;))

  • 2013/10/12 at 13:20
    Permalink

    Vyti, man irgi kartais nesutirštėja tiek, kiek tikiuosi. Apkaltinu miltus (negi kaltinsi save?).
    Jei padažas lieka per skystas, tirštinimo procedūrą galima pakartoti nedelsiant – dar pasimaišau miltų su vandeniu ir dar įpilu.

  • 2013/10/20 at 21:12
    Permalink

    Šmaikštu! Suteikė optimizmo rytojaus guliašo darymo nusiteikimui, bandysiu ryt gaminti 😉

  • 2014/03/17 at 23:03
    Permalink

    Nerealiai skanu, pasigaminau ir apsales likau, kad sugebejo Vyras toki patiekala pasidaryti, koki galedavo tik mama padaryti :DD Valgykluose ir t.t neprilygsta!

  • 2014/06/08 at 12:58
    Permalink

    super!!! tikra gurmane ir labai gerai viskas aprasyta 10balu

  • 2015/07/21 at 15:44
    Permalink

    Super!
    Ačiū! Mergina valgo ir laižo pirštukus 🙂 Džiaugiuosi, kad pagaliau normalūs receptai, o ne iš tosios serijos “KOKIA GI VIRTUVĖ, JEIGU JOJE NĖRA AGAVOS, PARMEZANO AR RAVIOLI RŪKALOS”.
    Tikrai didelis ir skanus ačiū už receptą!

  • 2015/11/23 at 19:40
    Permalink

    Dėkui už idėją vakarui, turėjau tik ribotą kiekį produktų, ir taip viskas puikiai gavosi! Receptą ir rezultatą ir šeima užskaitė.

  • 2015/11/25 at 13:39
    Permalink

    Labai patiko!

  • 2015/11/26 at 23:23
    Permalink

    O kodel taip ilgai virti? Net valanda!Juk mesyte jau buvo iskepta

  • 2015/11/27 at 20:11
    Permalink

    Ne iškepta, o tik šiek tiek apkepta. Na reikia čia ilgai virti ir tiek

  • 2017/01/04 at 14:05
    Permalink

    Neturiu laiko rasyti komentarus kulinariniams receptams, bet del sito recepto privalejau.
    Paprastesnio ir linksmesnio aprasymo ir negalejo buti… Tiesiog super.
    O skanumas ir mikstumas neitiketinas, turbut neesu dar nei karto pagaminus skanesnio guliaso.:)
    Kas megsta virtas darzoves, kad nevalgyti su bulvemis, makaronais ar ryziais, galima baigiant virti imesti 3cm ilgio pjaustytas greitai verdancias darzoves tokias kaip poras, saliero kotai, ar kalafijoras ar brokolis, priklausomai nuo noru… mmm…
    Truksta zodziu kaip buvo skanu! Gaminsiu ir gaminsiu ir kitus vaisinsiu.:)
    Saunuole Dalia, pasidalinusi tokiu skaniu receptu.

  • 2017/02/02 at 13:01
    Permalink

    Gaminsiu nes juokiausi imi asaru :))

  • 2017/02/22 at 15:24
    Permalink

    Labai skanus jau darau antra karta

  • 2017/10/07 at 00:59
    Permalink

    Gal laikas ištaisyt klaidas. Ne virtieniai, o virtiniai ! Ar čia iš mandrumo (kvailumo) taip ?

    g

  • 2017/10/11 at 08:47
    Permalink

    Būtent virtieniai – taip išmokau iš savo tėvų ir senelių.

  • 2018/01/23 at 01:07
    Permalink

    Negaminau niekada gyvenime guliaso, bet paskaicius gerbiamos autores tecepta nusprendziau butinai pabandyti. Aciu Dalyte uz jusu nuostabu rasymo stiliu,tiek seniai nesijuokiau,as irgi turiu ir suni ir katina,kliuvo ir jiems mesos. Gavosi toks skanus guliasas,kad visas puodas “isgaravo” labai greitai, visiems labai patiko ir man taip pat. Duodu A+ uz jusu recepta,aciu labai!

  • 2019/08/14 at 19:52
    Permalink

    O as morkas skusdamas tai palieku stora gala nenupjauta (nes su visais lapu kotais jeigu buna), ir tuomet tarkuoju nuo plono galo. Kai lieka ten koks 1cm tai tiesiog ismetu, nes kaip tik buna likes tas prie lapu jau zaliuot pradejes galiukas, kurio negaila ismesti 😀

    O guliasa visada galima “pagerinti” su morkom itarkavus ir 1 marinuota agurkeli. Skoni labai ne daug pakeicia, bet i ta gera puse, nes nu agurkeliai ir guliasas tikrai dera 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *