Kaip gaminti guliašą – virtuvės naujokams
Iš tiesų tai guliašas yra vengrų patiekalas, ir netgi labiau sriuba, negu antrasis patiekalas. Turiu įtarimų, bet neturiu įrodymų, kad guliašas, kokį pažįstame, lietuvių repertuare atsirado iš tarybinių laikų valgyklų. Gal kas atsimena, tuomet valgyklose antrieji patiekalai būdavo paduodami plokščiose pailgose aliuminio lėkštėse. Makaronai paprastai būdavo atvėsę ir sulipę po tris, ant viršaus samteliu užpildavo mėsos su padažu, o šalia padėdavo tris ripkeles agurko. Dalis mėsos būdavo per riebi valgyti, bet likusi – visai skani. Kainuodavo labai pigiai.
Tikrai nežinau, ką apie tokį guliašą pasakytų vengrai, greičiausiai tiesiog neatpažintų. Bet pvz mūsų namuose guliašas tam tikrų asmenų yra laikomas “normaliu maistu”, skirtingai nuo visokių ten indiškų, meksikietiškų ar nežiniakokių eksperimentų. Papasakosiu, kaip gaminu aš, kai noriu visiems įtikti. Jei susilaikau nepagražinus pradinio recepto grybais ar paprika, ar čiobreliais, ar džiovintom slyvom – visada įtinku.
Skirta virtuvės naujokams, tiems, kas jau moka kepti kiaušinienę, bet dar nemoka raityti virtienių. Išdrįskite ir pasigaminkite guliašo. Visai paprasta.
- 0,5 kg kiaulienos (kumpio, mentės arba sprandinės)
- 2-3 šaukštai aliejaus
- 1 svogūnas
- 2 morkos
- 3 skiltelės česanko
- 2 šaukštai pomidorų padažo
- 1 litras vandens
- 1 šaukštas prieskoninių daržovių mišinio
- druskos
- juodų maltų pipirų
- lauro lapas
- 1 šaukštas miltų
- šviežių arba džiovintų petražolių ir krapų
Reikės keptuvės ir nedidelio puodo, geriau – storu dugnu.
Supjaustau svogūną: nupjaunu kietą apatinę dalį ir perpjaunu perpusę, nes taip patogiau paguldyti ant pjaustymo lentelės. Įpjaunu kelis kartus išilgai, tada pjaustau skersai. Jei nepavyksta itin smulkiai, nieko tokio – viskas išsitroškins. Susipjaustau ir atsikirai pasidedu česnaką. Nebūtinai labai smulkiai.
Užpilu aliejaus ant keptuvės – labai nedaug, mažą balutę viduryje. Kai užkaista, suberiu svogūną. Mažoji aliejaus balutė turi plonu sluoksneliu pasiskleisti per visą keptuvę. Kepinu ant nedidelės ugnies, vis pamaišydama, kol svogūnas pasidaro skaidrus ir įgyja rusvus pakraštėlius. Suberiu česnaką ir viską kartu maišydama pakepu dar kokią minutę. Paskui viską išgraibau ir sumetu į puodą.
Apžiūriu mėsą – kokia kryptimi eina raumenų pluoštas. Pjaustau kąsnio dydžio gabaliukais skersai raumenų. Jei yra kokių nors gyslų ar plėvių, jas nupjaunu ir padalinu po lygiai šuniui ir katinui, nes jie užjutę mėsą viens duodas apie kojas, kits hipnotizuoja žvilgsniu. Jei mėsoje yra lašinukų, juos pjaustau žymiai smulkiau, nes mažą lašinuką guliaše perkąsti nieko tokio, didelį šmotą – fui. O kepdamas lašinys, skirtingai nuo liesos mėsos, išsipučia. Liesa- sustraukia.
Apkepu mėsos gabaliukus aliejuje, kuriame prieš tai kepė svogūnai, bet reikia dar truputį aliejaus dadėti ir padidinti ugnį. Mėsa turi nesitroškinti, o apskrusti – iš vienos pusės ir iš kitos. Nugriebiu apkeptus gabaliukus į tą patį puodą, kur jau yra kepti svogūnai.
Morkas tarkuoti pradedu nuo storojo galo. Kodėl? Ogi todėl, kad kai lieka mažiukas gabaliukas, jį mėgstu suvalgyt, o plongalis būna skanesnis. Guliašui, aišku, vienodai rodo, nuo kurio galo bus tarkuojamos morkos.
Suberiu jas ant keptuvės, nuo kurios jau nuimta mėsa ir truputį pakepu maišydama. Morkų išvaizda nuo tos procedūros beveik nepasikeičia, jos neapskrunda. Po kelių minučių kepimo suberiu morkas pas mėsą ir svogūnus. Dabar visas veiksmas persikelia ten. Pakuriu ugnį po puodu.
Įdedu pomidorų padažo, druskos, maltų pipiriukų. Prieskoninių daržovių mišinio. (Apžiūrėkite, ar į jo sudėtį neįeina druska -geriau rinktis be druskos). Išmaišau – truputį leidžiu paspirgėti. Tada užpilu karštu vandeniu. Vandens kiekis priklauso nuo to, kiek žmonių norite pamaitinti tuo mėsos puskilogramiu. Pusė litro vandens ar šiek tiek daugiau. Viskas, kas yra puode, turi būti visiškai apsemta. Kai užverda, sumažinu ugnį iki minimumo ir taip verdu apie valandą. Turėtų sau tyliai burbuliuoti ir nekelti rūpesčių, bet jei nesate tikri, ar puodas nėr koks durnavotas, reiktų kelis kartus patikrinti, ar neprideginėja. Kol viskas ten gaminasi autopilotu, galite paskaityti, kaip aš bandžiau sušnipinėti vengriško guliašo paslaptį. Aha, sugrįžtu prie maniškio, paragauju, ar užtenka druskos. 15 min iki numatomos pabaigos įmetu lauro lapą. Pasiruošiu finalui: susmulkinu žalumynus (krapus, petražoles). Jeigu naudoju džiovintas, suberiu porą minučių iki puodą užgesinant. Jei šviežias – iškart užgesinus.
Liko tik vienas svarbus judesys – sutirštinti padažą. Yra keli būdai. Paprasčiausias toks: atskiram indelyje sumaišau miltus su šaltu vandeniu, stengiuos, kad neliktų miltų gumuliukų, nes padaže jie virs kleckiukais. Turi būti pakankamai skystas mišinys, ne kaip skysta tešla, bet kaip vandenėlis. Palengva pilu į puodą (jis vis dar ant ugnies ir kunkuliuoja), kita ranka intensyviai maišau. T. y. ne ranka maišau, o šaukštu, kurį laikau kitoj rankoj. Iškart pasijaučia, kaip padažas tirštėja. Sulaukiu kol užburbuliuoja ir gesinu ugnį po puodu. Užbarstau žalumynus. Uždengiu dangtį. Gatava.
Ir aš, lygiai taip pat, tarkuoju morkas nuo storojo galo
))
Man guliašas, tiksliau ten guliašinė sriuba buvo, skaniausias Trakuose tam vengrų restorane. Tik nežinau, ar tas restoranas dar veikia. Jėzau, kokia ji ten skani! Nors kai buvau Vengrijoj, tai labai paprastutį valgėm. Tada dar nusprendėm, kad Trakuose jis vis tik geresnis
Man patiko apie “durnavotą” puodą, turiu vieną tokį, bet niekaip nesiryžtu atsikratyti, nes makaronams virti jis kaip tik
Ką tik iškilo šviežia mintis – reiktų pasiieškoti tikro vengriško guliašo recepto, pagaminti ir paruošti reportažą Septyniuose Virtieniuose.
Kada nors.
O gal būtų norinčių tai padaryti greičiau negu Kadanors mėnesį?
Kviečiu vengriško guliašo gamintoją būti šio tinklaraščio svečiu ir pasidalinti receptu, nuotrauka, įspūdžiais. (Idėja žybtelėjo ir išsikerojo)
Re, turbūt tas puodas plonadugnis-plonasienis? Mano nuomone visai jis nedurnavotas, bet nemėgsta užsiimti tuo, kas jam nepriklauso pagal pareigas. Jų charakteris kaip cholerikų – greit užverda, greit atvėsta… makaronams arba virtieniams pats tas.
Viktorija, aš visad nusiskutu dvigubai daugiau morkų, negu reiktų, nes pusę sugraužiu – tą plongalio pusę.
Aš esu gaminusi galbūt autentišką guliašą. Nežinau kiek jis tikras, bet net knedliai pagal receptūrą priklausė.
Jei įdomu, negraži nuotrauka ir receptas čia: http://skanuseksperimentai.blogspot.com/2008/10/guliaas.html
man žodis guliašas skamba kaip kosmosas, nes mama niekad jo negamindavo, kaip ir varškės apkepo…nemadingi mūsų giminėj šie patiekalai būdavo…pirmą kartą guliašo paragavau kai uošvienė padarė…patiko…bet kažkodėl nekilo mintis pačiai pabandyt…reiks pabandyt
Laura, bet kaip išvengei guliašo valgyklose?
Aha, pabandyk pasigaminti. Meškinų maistas.
Nežinau…nu gal ir ragavus valgykloj…neprisimenu…va ką prisimenu iš mokyklos valgyklos, tai, kad dažniausiai roksais, pynutėm ir apvaliom bandelėm su varškės įdaru išorėj buvau gyva…
[...] Apie taip, kaip vietinę guliašo versiją galėtų pasigaminti virtuvės naujokas Categorized under: Nuotykiai prie puodų ir šiaip plepesiai. Tagged with: no [...]
Labai gražiai aprašytas guliašo receptas. Pirmadienį pabandysiu, manau, pavyks. ačiū.
Sėkmės, turėtų pavykti, nieko klastingo receptūroj nėr
Nk neatsitiks jai as bulviu idesiu?:)
VYti, jei dėsi bulvių, viskas sprogs.
Arba nk neatsitiks.
nu ir karma autores.skaiciau su vejeliu.ir apie apie morku grauzima,durnavota puoda ir apie maisyma su ranka(kurioja yra saukstas;) uzsuksiu dazniau vien del gero skaitalo
o dabar einu megint ta guliasa
Prašau raportuoti apie guliašo mėginimo rezultatus
Gaminau, išėjo, visiems patiko, pats spėjau tik kelis kąsnius įsimesti
nieko, rytoi kartojimas bus 
Arba gal ka kita patart galetumet? nezinau net ko pats noriu, kazkaip noris ko daugiau visko isbandyt, turiu dideli mesos gabala tik nesumastau ka veikt su juo
puiku, Arnai, kad pavyko, kai kartosi, žiūrėk, savęs nebenuskriausk, nesgi pats viręs-kepęs TURI TEISĘ!
Ką daryt su mėsos gabalu… ak, taip staigiai nežinau ką patarti, teks galvoti pačiam.
To labiausiai ir bijojau
na, jei per ateinanti pusvalandi nieks i galva nesaus teks kartot, si karta is kart sau atsidesiu 
alea koks gerulis gavosi.aciu
Bet tai kaiii skanumas guliaselio
)
Dekoju autorei uz pakelta upa skaitant ir uz fantastiska skoni!
p.s vietoj kiaulienos/jautienos as dejau vistiena. SUPER.
megstu guliasa, darau ji pagal seniai isidemeta recepta, kuris taip ir vadinosi ‘vengriskas guliasas’. Viskas labai panasu, tik dar dedu papriku, o sutirstinu, itarkavusi didele bulve – labai skanu.
Ir dekui uz smagu pasiskaityma.
Nuostabus aprasymas. As gaminu ne del hobby. Man nesunku pagamint visai seimai. fontazijos
remdamasis duotuoju aprašymu, padariau savaip
labai ačiū už pagrindus, didžiai pravertė 
šmaikštus aprašymas, vien paskaitęs pasijauti kaip pavalgęs!
Labai smagus aprasymas,net malonu skaityt recepta
super,ryt bandysiu daryt pietums 
Buvo laaaabai skanu,tik dariau su jautiena:)~
skanaus visiems! su jautiena gal net teisingesnis, bet galima ir su gaidžiu, jeigu ką
Sveiki turiu keista klausima girdėjau, kad į guliašą kažkaip dedamos bulvės?
Ernestai, aš nededu bulvių, bet vengrai ligtais deda.
Uzsakaitau,si recepteli,jau tokia nuostabi aktore,taip jau fainiai viska isdeliojo. Ir skanus gaminys isejo ir paskaityt labai linksma buvo. Aciu Dalia
Labas, na tavo guliasas veikia
Labai nuostabiai aprasyta, juokiausi iki asaru. Visa seima dekinga tau. Aciu labai uz nuostabu recepta 
Nius, tai dabar aš esu aktorė, veikianti žiūrovus iki ašarų
Man atrodo, kad ten cibulis suveikė iki ašarų. Bet džiaugiuos, kad viskas gerai pavyko ir kaip Dima sako, esu užskaityta
man dar tik 14 bet labai skanie isejo buvo verta pabandyt i loveit
klausyk, tavo receptai buti aiskesni, jei maziau bazarintum, nesamones, kaimietiskais pavadinimais: durnavotas puodas
)))))))))))))))))))))))))
ir tie paaiskinimai, kaip pirmokui-ar atsilikusiam-apie aliejaus balutes
nu receptas tai super,o autorei uz humoro jausma tai 10 balu!:) tas katinas ir suo tai prajuokino nerealiai:)
Agne, šaunuolė!
Marina, man patinka bazarinti nesąmones, artimiausiu metu neketinu liautis.
Inga, ačiū.
Labai ačiū už receptą! Labai patiko, kad viskas taip smulkiai ir aiškiai aprašyta. Valgau ir negaliu atsidžiaugti, guliašas išėjo fantastiškas!
kates guliasas yra nacionalinis vengru patiekalas
Wau! Aciu, tikrai superinis receptas, visiskai nesitikejau, kad bus taip skanu! Tiesa, dejau truputi paprikos ir vietoje kiaulienos, buvo vistiena. Tikrai gaminsiu dar nekarta!
į sveikatą, į sveikatą. Be abejo, paprika tinka. Oje, daug ko čia galima įmarmalioti, ir cukinijos, ir saliero, ir net grietinės…
Aciu super receptas.. viskas paprasta lengva be jokiu ilgu ceremoniju… nuopstabu, ir skonis gavosi pasaka… Daugiau tokiu receptu, aiskiu ir isamiu… Super…
nu kaip faina, kad yra tokiu receptu kurie ir skanus ir nuotaika sugeba pakelti! visas recepto aprasymas superinis!
meginsiu su žvėriena
tikiuosi viskas gausis ciki 
žinoma, turėtų ir su kitokia mėsa pavykti
Dalia, daviau tavo sita recepta savo dukrai, ji is jautienos mesos pirma karta gyvenime guliasa dare:)- sake gavosi super !
na super, man patiko labai skanu:):):)
Sveiki, ačiū už puikų receptą!!! Labai patiko, gaminu jau kelintą kartą
tik aš dar įdėjau pievagrybių, tiks manau 
..ir taip falšyvo guliašo receptas plinta po pasaulį… falšyvo ta prasme, kad ne vengriško. Žinoma, kad pievagrybiai tiks.