Kafejnica Daugpilio autobusų stotyje

Ilgiausios vitrinos, pilnos visokių bandelių ir pyragų, tai aišku, kad aš apmąstymuose ko man norėti, bet jauna pardavėja nenusiteikusi laukti ir  užreikalauja: “Pažalstva!” – tai yra sakyk staigiai ko paduoti. Nesvarbu, kad eilės nestabdau, nes už mano nugaros tuo metu jokios eilės nėra.

Aš tada sakau kapučino, kad bent kelias minutes ji turėtų ką veikti, o aš dar akimis po tas vitrinas panaršyčiau. Bet ji tik aparatą paleidžia ir iškart atsisuka,  ir davaj pirštais tokius judesius sukt: reikalauja pinigų.

Kapučinas ir gabalas napoleono kainuoja 1,70 Eur. Tik kad kapučinas nesigavęs su puta. Puodukas normalus, o šaukštelis plastmasinis ir labai menkas. Kaip su juo napoleoną valgysiu kol kas nežinau.

Žmonių čia yra visą laiką, bet ne po daug. Sulinkusi babytė su Latvijos vėliavos spalvų skarele plastmasiniu menku šaukšteliu bando atsignybti varškėčio. Ecolines vairuotojas išsineša nusipirktą indelį mišrainės. Beje, Ecolines reisas “Daugpilis – Ludza”, tai va, ne tik į užsienį ecolines važinėja, yra labai vietinių reisų. Vyriškis geria alų, jo veido išraiška visiškai filosofiška. Pardavėja su visais vienodai griežta, išskyrus su savo drauge, kuri jai atnešė kosmetikos, užsakytos iš katalogo. Kol jos viską apžiūrės, pardavėja pakviečia merginą iš virtuvės kad papardavinėtų, kol jai nėra laiko.

Peronu vaikšto keleiviai, du pašvaldybos policininkai, atvyksta ir išvyksta autobusai. Matau, išvažiuoja autobusas iki stoties, kuri vadinasi Mičiurinietis.

O aš išeinu dar pusdienį patyrinėti to nelabai man aiškaus Daugpilio, kur vis dar žydi tulpės ir jau pradeda žydėti kaštonai.

Pažiūrėk dar:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *