Instaliacija “Tautiška giesmė”
Instaliacijos iniciatoriaus balsas labai gražiai skambėjo per mikrofoną. Jis labai gerai atitaikė kalbėjimo tempą, tinkamomis vietomis užpauzindavo, ir turiu pripažinti, gražiai kalbėjo Laisvės gynėjų dienos proga. Patriotinių švenčių metu būname stiprokai bombarduojami štampuotomis frazėmis, nuo kurių kyla ne Tėvynės meilė, bet alergija. Instaliacijos autorius tokios nuodėmės nedarė, kalbėjo prasmingai, ir apie kraujo lašą, ir apie laisvę. Vis užsimindamas, kad tuoj eisime viršun.
Nebuvau iš anksto pagūglinus, todėl nežinojau, kas ten bus viršuj. Anonse buvo prirašyta labai daug ir protingai, iš pirmų dviejų eilučių susidomėjau, bet daugiau nebeskaičiau, o nuotraukoje buvo virvėmis apraizgytas jaunikaitis. Tai aš panašiai taip ir įsivaizdavau, kad bus ten kokios nors virvės, lazeris ir Lietuvos himnas.
Instaliacijos autorius dar užsiminė, kad tai, ką ten pamatysime bus Sabonio ūgio. Nes gi viskas prasminga.
Lipant laiptais į viršų mums buvo prisakyta pamąstyti, ką mums reiškia Lietuvos himnas. Bet tikėjomės, kad nereiks atsakinėti.
Viršuje buvo nelabai daug kas: medinė kolona, ekraniukas ir istorinių muitinės atvirukų paroda. Instaliacijos autorius dabar kalbėjo be mikrofono ir skambėjo nebe taip įtaigiai. Todėl kad įspūdį pastiprintų, ekraniuke rodė vaizdus, kaip apie tą koloną vaikšto Landsbergis, Kubilius ir kiti vyrai su šlipsais. Instaliacijos autorius bandė mus paegzaminuoti iš fizikos ir pi-skaičiaus, buvo baisu, kad į mane nedurtų pirštu klausdamas atsakymo, nes nieko nebeatsiminiau, tik 3,14.
Dairiausi, iš kur paleis tuos lazerius, bet įrangos daug nebuvo. O ekraniuke tuo metu rodė kūrybinį procesą: mokslininkus su plastikinėmis kepurytėmis (kad kokia pleiskana į tautišką giesmę neįsiterptų).
Jei gerai supratau, tai idėja buvo tokia: taip, kaip šviesos srautas gali būti išskaidytas į skirtingo ilgio bangas, taip pat mokslininkai išskaidė ir garsą. Nes garsas gi irgi bangos. Kiekvienam dažniui priskyrė skirtingą spalvą. Tokiu būdu spalviškai išanalizavo Tautišką giesmę ir padarė tekstilinį jos variantą. Taip sakant, išaudė Tautišką giesmę. Uždėjo audinį ant kolonos, pirma nuvežė parodyti į užsienį Landsbergiui , o paskui į Joniškį.
Mes buvom šiek tiek sutrikę, bet veido išraiškas stengėmės išlaikyti rimtas.
Vis dar laukėmė, kada įjungs giesmę ir lazerį.
Įjungė. Pasigirdo “Lietuva, tėvyne mūsų…”, o per audinį ėmė slinkti raudonas brūkšnys. Mes ėjom aplink koloną sekdami, ar tikrai pauzės yra tose vietose, kur lazeris eina per juodą. O gal lazeris nuskaito informaciją nuo to spalvoto audinio? Nežinau, ar vaikinas, pakišęs plaštaką po spinduliu norėjo patikrinti tą patį. Bet akivaizdu, ar raudonas brūkšnys slenka per spalvinį audinį, ar per jo plaštaką, giesmė skamba taip pat.
Nu vistiek paplojome. Rimtais veidais.