Aš ne sliekas, bet moku padaryti HUMUSO

italiano   по русски

Pirmą kartą Italijoje buvau su Jana, su kuria prieš tai truputį pasirašinėjom emailais ir nusprendėm, kad kartu keliauti tiksim. Aš atskridau keliom valandom anksčiau ir pasitikau jos reisą su bloknotuku rankose, kur buvau didelėm raidėm užpiešus JANA, nes mes apie viena kitą nežinojom, kaip atrodom.
Būtent Jana mane apšvietė, kad būna ne tik vegetarai, bet ir veganai, pavyzdžiui ji.
Bet juk nereikia užmušti karvės, kad gautum pieno, sakiau jai, tai kodėl atsisakai pieno produktų?
Ji atsakė, kad karvės užmušti nereikia, bet versti jas kasmet veršiuotis, o paskum užmušinėti veršiukus. Ji tame nedalyvauja – tokia ta Jana.
Italijoje mėsos išvengti nesunku, bet jei nesutinki su sūriu, tai… ne kažkas… Šiaip jau mes pigiai ten keliavom ir itin pigiai maitinomės: prisipirkdavome įvairiausių skaniausių duonos gaminių ir lazdelių, rukolos žalių lapų, aš dar tuno mažutę dėžutę… atsisėsdavom skveriuke ant suoliuko,
va tada ji atsidarydavo savo stebuklingą stiklainiuką.
Atsiprašė manęs, kad nesidalins, nes jai, kaip veganei, tai būtinai reikalinga, o tokio daikto nusipirkti Italijoje ji negaus. Man buvo visai neaišku, kas ten buvo, o ji nelabai galėjo paaiškinti, ilgai galvojo, kaip tas dalykas vadinasi angliškai, o kai sugalvojo, aš to žodžio nežinojau.
Dabar jau praprusus, dabar galvoju, labai net įsitikinus, kad ten buvo humusas!

Todėl kiekvieną kartą gamindama humusą (o tų kartų jau buvo du), mintimis jį dedikuoju Janai, šauniai merginai, pačiai fainiausiai iš visų pasaulio vokiečių.

250 g avinžirnių
1 citrinos sultys
2 šaukštai sezamo sėklų
100 g alyvuogių aliejaus
2 skiltelės česnako
druskos

Avinžirnius pamirkyti ne trumpiau kaip 12 val. Išvirti.
Sezamo sėklas pakepinti sausoje keptuvėje ir smulkintuve sumaišyti su aliejumi. Tas, kas gaunasi, turėtųsi vadintis Tahini – negaliu patvirtin, kad tikrai taip, nes mūsų namuose nieks tikro tahinio burnoj nėra turėjęs. Bet nesvarbica, aš vistiek taip vadinu.
Visus produktus susmulkinti smulkintuvu.

Tas, kas gaunasi, galiu patvirtinti, kad yra humusas. Nes ne tik mačiau, kaip atrodė Janos stiklainiuke. Kai kas svarbiau: Turim namuose žmogų, kuris vieną kartą humuso yra ragavęs, gi E. kai per savo gimtadienį buvo Vilniuje. Tuoj, – pasakė ji.- tuoj nustatysim, humusas čia ar ne. Duokit man lavašo!
Humuso reikaluose būtent E. yra ekspertė.
O kaipgi Ponas Didysis Ekspertas? Pavadovavo man, kad teisingai įdėčiau aliejaus, nesvarbu, kad nieko nežino apie arabų valgius, bet užtat viską žino apie viską. Ir intensyviai purkštauja dėl pavadinimo.
Nes sliekai mūsų komposto krūvoj irgi gamina humusą.

Humus is a structureless colloidal material resulting from the decomposition (humification) of any type of dead organic matter  (mostly plant residues and animal remains). 

P.S. Ponas Didysis Ekspertas visai neketino juokauti, jis nuoširdžiai susipainiojo: kaimynei, atnešusiai vestuvių pyrago, pasiūlė paragauti komposto. Padėjo stiklainiuką, pasakė, kad aš čia gaminau, ir pasiūlė paragauti KOMPOSTO.
Nuo šiol šitas daiktuose mūsuose būtent taip pravardžiuojamas.
Dublis numeris 3:

raudonosios saldžiosios paprikos milteliai nedaug prideda skonio, bet pagražina spalvą

11 thoughts on “Aš ne sliekas, bet moku padaryti HUMUSO

  • 2010/05/23 at 18:23
    Permalink

    ooo, humusas… mmm, alpstu dėl jo… aš dar visada saują gerą petražolių įvarau…. ir kajeno pipiriuko biškį įberiu….

  • 2010/05/24 at 07:47
    Permalink

    Sakai, petražolių? Svarsčiau, kuom galėtų bazinį humusą paįvairint… petražolių? Reiks gal pabandyti. Kajeną tai vetuoju iškart, man nepatinko, kai burną degina.

  • 2010/05/28 at 15:15
    Permalink

    Net nežinojau, kas čia per patiekalas, bet pasidariau ir labai patiko. Ačiū!

  • 2010/05/28 at 23:31
    Permalink

    Smagu, Veronika, kad patiko.
    Kad nereiktų tų avinų žirnių iš anksto užsimerkt, aš daug dažniau daryčiau.

  • 2010/06/01 at 14:26
    Permalink

    Vakar pasidariau Tahini, siandien darysiu Humusa 😉
    Manyciau, kad labai patiks.

  • 2010/06/02 at 12:53
    Permalink

    kaip malonu girdėt 🙂 maloniai prašom

  • Pingback: Svogūniniai krekeriai | Septyni virtieniai

  • 2010/06/23 at 18:14
    Permalink

    esu ragavus parduotuvinio, savotiskas toks skonis, niekaip nesugalvojau su kuo ji valgyt?

  • 2010/06/24 at 10:19
    Permalink

    pvz su kokiais nors krekeriais padažant į humusą arba užsitepus.
    Arabų šalyse man rodos naudojamas kaip garnyras, bet nesu tikra, reiktų kada sulakstyt į ten ir patikrint.

  • 2010/06/24 at 12:45
    Permalink

    Aš pasilikau Humusa žiemos sezonui, kol dabar žolių yra įvairiausiu, skiriu joms pagrindinį dėmesį 🙂 Bet žiemą tai kaposim su duonom įvairiausiom.

  • 2013/11/27 at 16:12
    Permalink

    Humusa arabai ir graikai valgo su pita duonele ( ji atrodo kaip picos paplotelis ) labai skanu , as deduosi hummus prie garintos vistienos labai skanu.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *