Hamburgeriai
Ar nori valgyti? – manęs klausia, o aš esu svečiuose, pirmą kartą pas juos, ir noriu padaryti gerą įspūdį, bet vistiek palinksiu galva, kad noriu. Rėjų pažįstu, nes buvome susitikę prieš dešimt metų keistoje, bet labai įdomioje kelionėje. Tada, prieš dešimt metų, keturi žmonės iš skirtingų šalių, iki tol visiškai nepažįstami, internetu susitarėme kartu keliauti per Europą ir tą padarėme patirdami visokių neįtikėtinų nuotykių. Rėjus buvo ką tik atvykęs iš Amerikos ir turėjo pradėti mokytojauti Lenkijoje. Su juo visą laiką jaučiausi nedrąsiai, nes nelabai suprasdavau ką kalbėdavo, taigi anglų kalba jam gimtoji, o tai man suprasti per sunku. Todėl kai ką nors sakydavo, stengdavausi atspėti, ar man galvą linksėti, ar purtyti. Bet po kelionės pasidarėme feisbuko draugais, matydavau, kas vyksta jo gyvenime: mokytojavo Lenkijoje, keliaudavo, fotografuodavo įdomias autobusų stoteles, o paskui vedė slovakę ir dabar Slovakijoje gyvena. Jis irgi per feisbuką pamatė, kad važiuosiu į Slovakiją, tai parašė – užsuk į svečius.
OK, taip ir padariau.
Ir kai paklausė, ar noriu valgyti, palinksėjau galva. Bus hamburgeriai – pasakė. Įsivaizduojat amerikoną, ruošiantį hamburgerį? Paimti gatavą ir pašildyti mikrobangėje? Ot ir ne!
Hamburgeris yra labai geras valgis,- sako Rėjus, bet čia Europoje labai retai kur galima rasti gerą ir teisingą hamburgerį. Aš sakau, gal todėl, kad nori jį padaryti kuo pigesnį? Kad ne, sako Rėjus, net ir restoranuose, kurie nepigūs, ir kurie giriasi geru maistu, hamburgeriai būna nelabai vykę. Rėjui taip ir knieti pasiprašyti tuose restoranuose į virtuvę, parodyti, kokias klaidas jie daro ir pamokyti, kaip turi būti.
Na bet tuo kartu hamburgerio gamybą jis demonstruoja man. Daro du hamburgerius, sau ir man, nes jo žmona ir dukra vakarais hamburgerių nevalgo.
Du hamburgeriai
- 300 g maltos jautienos
- truputis aliejaus
- apie 60 g fermentinio sūrio
- 1/2 svogūno
- sauja salotų mišinio
- keli maži pomidoriukai
- pomidorų padažo Heinz
- 2 bandelės
Iš maltos jautienos suformuojami du paplotėliai. Į juos nededama jokios druskos, jokių prieskonių. Nieko, gryna malta mėsa. Jautienos paplotėliai apkepami keptuvėje, į kurią įpilta šiek tiek aliejaus. Rėjus sako, svarbu neperkepti, o tokią klaidą daug kas daro. Kelios minutės iš vienos pusės, kelios – iš kitos, kol dingsta mėsos raudonumas.
Ar uždengtą kepti? Rėjus uždengia tokiu skylėtu dančiu, kad riebalai nesitaškytų į aplinką. O kad teisingiau keptų, ar reikia dengti? Ne, sako Šefas.
Kai viena pusė apkepama ir paplotėliai apverčiami, ant viršaus uždedamos fermentinio sūrio riekelės, kurios šiek tiek aptirpsta.
Mėsos paplotėliai nuimami nuo keptuvės. Uždedama plonais žiedeliais pjaustyto svogūno ir salotų lapelių. 
Bandelės perpjaunamos. Šiuose namuose mėgstamos pilno grūdo bandelės. 
Pomidoriukų dar. Vis laukiu, kada bus barstoma druska. Kad ne, nieko tokio nepastebiu…
Ant kitos bandelės pusės uždedama pomidorų padažo. Heinz, žinok, kai amerikiečiai sako “pomidorų padažas”, jie turi omeny Heinz, – sako Rėjus.
Tada bandelė suvožiama ir štai jums hamburgeris! Mums druskos netrūksta – jos yra sūryje ir pomidorų padaže. Jei kam trūktų, tą pataisyti visad galima. O papildoma saločikių porcija labai netgi tinka.
Tai buvo receptas pagal Rėjų. Jei susikaupsiu, bus dar hamburgerių receptas pagal Igną. Kada nors. Jų nuotraukos jau keli metai saugiai guli kompiuteryje.
