Gomasio
Kai prabangiai valgydavome Centre, kiekvienas su lėkšte eidavome palei maisto stalus ir kraudavomės, kiek ir ko norime (aš net patikėjau, kad galima tris gabalus pyrago su kriaušėmis įsikrauti, bet paskui sužinojau, kad galėti tai galima, bet apie tai nereikia garsiai girtis).
Ant atskiro stalelio būdavo sudėti “condimenti”, tai yra paprasta druska, Himalajų druska, malti pipirai, actas, aliejus, dar kažkoks padažas, ir trys dailūs mediniai indeliai su mediniais šaukštukais. Viename buvo malti čili pipirai (prie jų net pirštų neartinau, brrr….), kitame – mielių dribsniai (įsidrąsinau paragauti tik po 3 savaičių, bet jau po to tai kroviausi sau lėkštėn sąžiningai – geras dalykas), trečiame induke buvo gomasio – taip ant jo užrašyta. Juos pamėgau iš karto: maloniai kvepėjo keptais sezamais. Jų visuomet užsibarstydavau ant salotų, o kartais ir ant košių kokių nors. Kas tas yra?,- pabandžiau paklausti Viramo, ir kaip reikia juos pasidaryti? Tačiau tuo metu kai jis jau žiojosi man atsakyti, jam iš rankų išsprūdo indelis su kapotomis petražolėmis ir tos visos nenaudėlės išbiro ant grindų. Jis biškį susinervino ir apšaukė tas petražoles, aš tai buvau niekuo dėta, bet nusprendžiau tuo metu geriau patylėti… o kitas kartas taip ir nebeatėjo. Todėl dabar teko panarstyti internetą ir atsakymą kas tai yra gomasio išgauti iš jo.
Nuostabu buvo sužinoti: gomasio atėjęs iš japonų virtuvės. Žodžio dalis “goma” reiškia sezamą, o “šijo” – druska. Tuom viskas ir pasakyta: gomasio (kartais vadinamas “gomašio”), ir yra skrudintos sezamo sėklytės, sugrūstos su druska. Labai svarbus makrobiotinėje mityboje (apie kurią kol kas nieko nenutuokiu). Be to, kad turi visokių vitaminų ir kitų gerumų, gomasio dar ir normalizuoja virškinimo procesus, mažindamas jų rūgštumą, bei gerina kraujo kokybę. Stebėtina buvo skaityti, kad gomasio naudojamas kaip druskos pakaitalas. Mano patirtis tokia, kad joks tai ne pakaitalas, tiesiog geras dalykas ant ko nors užsibarstyti. Nors ir į sriubą. Arba ant morkų.Suteikia malonią papildomo aromato gaidelę.
Padaroma labai paprastai: ant sausos keptuvės ant nedidelės ugnies šiek tiek paskrudinamos sezamo sėklytės. Kartais rašoma, kad ir druska pakepinama. Paskui viskas sugrūdama piestoje arba smulkintuvu. Iš sezamo ištekėjęs aliejus švelniai apgaubia druskos kruopelytę. Sezamo – druskos santykis gali būti nuo 5:1 iki 15:1.
Mano sukonstruotas gomasio aromatu šiek tiek nusileido anksčiau ragautam – reikia praktikuotis paskrudinti būtent tiek, kiek geriausia, ir teisingai sutrinti. Nuo sezamo sėklų rūšies ir kokybės irgi daug kas priklauso, geriausia tinka rudi sezamai, bet čia kokių gaunam, tokius ir naudojam. O su pakaitinimu praktikuosimės.
Paruoštas gomasio suberiamas į stiklinį ar medinį indelį ir gali būti saugomas iki kelių mėnesių, tačiau nereikia laikyti šaldytuve.
Na, grūsti gomasio siūlyčiau tik prieš pat barstant, sandėliuoti geriau cielus. Aš darau pagal receptą, kurį atkasiau justbento.com (o gal justhungry.com? Nepamenu) – sezamą iš pradžių paskrudinu, o paskui užpilu druskos tirpalu ir tada džiovinu keptuvėj. Tokiu būdu druska turėtų dailiai susikristalizuoti ant sezamo, na, bet iki “dailiai” man dar nepavyko prieiti. 🙂
Ai, dar kartais salotoms pasidarau “išplėstinę” versiją – šitaip paskrudinu sezamo, saulėgrąžų ir moliūgo sėklų mišinį. Labai tinka prie pavasarinių žolių salotų (žvaginės+kiaulpienės+garšvos+dobiliukai). 🙂
labai įdomu, reiks pabandyti. o kažint juodi sezamai gal irgi tiktų?
tikrai, kadangi kvepia, tai nuo stovėjimo turėtų išsivėdinti, todėl daug atsargų prisidaryti neverta. Mišraine (įdomiai skamba, kaip kreipinys,ar ne?), druskos tirpalo kristalizavimas ant sezamo atrodo labai intriguojančiai, reiktų kada išbandyti.
Egidija, jei juodas sezamas taip pat skaniai kvepia paskrudintas, tai turėtų tikti… išbandysi ir sužinosi.
Visai nebloga būtų dovana kalėdoms kokiam gurmanui 🙂
tik reiktų įsicinkinti tinkamą paskrudinimą padaryti
Man rodos, kad reikia skrudinti tiek, kad tik viršus būtų paskrudęs, o vidus ne, kad tie aliejai esantys viduje neperkaistų…nu bet kaip taip atitaikyt…