Ką aš veikiau, ką tu veikei 1988-aisiais?
Ieškau, kur pažiūrėti filmą apie moteris ties ta riba, kai beveik nutrūksta maksimaliai įsitempęs nervas. Nes skaičiau, kad tarp to filmo pagrindinių veikėjų yra ir šalta pomidorų sriuba gaspačo. Filmas sukurtas 1988 metais. Nepamenu, ką veikiau 1988-ųjų liepos 6. Turbūt skyniau vyšnias, nes nieks dar nebuvo informavęs apie Mindaugo karūnavimą, Joniškis dar nešvęsdavo miesto dienos, ir dar nebuvo viršininko, kurio gimtadienis liepos 6-ąją. Tolimi, neįtikėtini 1988-ieji, tolimas Madridas, kurio aplankyti nesitikėjau niekada gyvenime. Jo pats egzistavimas atrodė abejotinas, jau nekalbant apie tai, kad nebuvau girdėjusi nei Almodovaro, nei gaspačo.
Gaspačo – paprastas Andalūzijos piemenų valgis, gaminamas iš duonos, vandens, acto, aliejaus ir druskos. Paprasčiausia truputį pamirkyta bulka. Kai maurai atvežė į Ispaniją česnakų, pagerino gaspačo česnakais. Dar kokia po ranka pasitaikusia daržove – jokio griežto recepto. Kai Kolumbas parvežė iš Amerikos pomidorų, sugrūdo į gaspačą ir juos. Sugrūdo tiesiogine prasme. Piestoje. Dabar be pomidorų gaspačo sunku įsivaizduoti. Kiti ingredientai gali būti kuo įvairiausi – nuo čili pipirų iki arbūzų, braškių, persikų.
Ši sriuba patiekiama labai šalta – kelias valandas išlaikyta šaldytuve. Kartais į ją įmaišoma ledo kubelių. Česnako bei aitriosios paprikos ugnis ir ledinis šaltis sudaro netikėtą, bet malonų derinį. (Pas kiekvieną kažkada ateina meeeetas kai susilieja burnoje ugnis ir liaaaaaadas, la, la la)
Šalta pomidorų sriuba gaspačo
- 4 pomidorai,
- 1 agurkas,
- 1/2 raudonosios paprikos,
- aštraus tobasco padažo (arba čili pipiriukas)
- 1 skiltelės česnako,
- 0,5 svogūno,
- riekelė sudžiuvusio batono,
- druskos,
- šlakelis alyvuogių aliejaus,
- šlakelis vyno acto,
- keli čiobreliai,
- keli šaukštai šalto vandens
- 4 braškės (nebūtinai)
Sudžiuvusią batono riekę sutrupinti ir užpilti vandeniu. Agurką nulupti, kad žalia spalva nedarkytų pomidoriško raudonio. Išimti sėklytes paprikai, nulupti svogūną, česnaką. Visas daržoves supjaustyti gabalais ir sumesti į smulkintuvą. Ten pat ir išmirkytą duoną su visu vandeniu, kuriame mirko. Ten pat ir druską, truputį acto. Jungiam, malam iki vienalytės masės. Dedame į šaldytuvą valandai, arba įmetame ledukų. Prieš valgant įkrapiname aliejaus ir užmetame braškės gabalėlį. Jeigu ką, galima ir arbūzo.
O jei turime geltonų pomidorų ir noro pasiterlioti, pasidarome du gaspačus – raudoną ir geltoną (ir paprika tada geltona dedama), ir sukrauname šaukštas po šaukšto į vieną lėkštę.
Ugnis ir liaaaadas… Vis dar nesu buvusi Ispanijoje. Bet gera žinoti, kad galėčiau…
