Kur yra Garuozos šilas? Reportažas iš 2012-ųjų, paminint 1287-uosius

2012 m. kovo 31 d. Joniškio poilsio zonoje vyko atkuriamosios baltų istorijos pažintinė sueiga, skirta paminėti didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę 725 m. sukaktį.  Dalyvavo Alytaus, Šakių, Kauno, Joniškio ir Rygos atkuriamosios istorijos klubai.

Šeštadienio rytą pažliūgusiu keliu ėjo barzdotas žiemgalis, ant pečių nešdamas beržo kryžių, aprengtą drobiniu maišu. Kitoje rankoje – nedidelis maišiukas. “Jame yra galvos”,- pasakė. Maišu aprengtas beržas simbolizavo priešą, o priešo galvas, ypač padarytas iš kopūsto, kaip žinia, patogiau nešiotis maišiukuose.

Gal mums atrodo, kad istorija – tik molio šukės muziejuje po stiklu, tik datų sąvadas, mintinai “iškalamas” egzaminui. Kažkada šiose žemėse vykusių mūšių pėdsakai sudūlėję, vadų vardai užmiršti, Visatos simboliai juostų ornamentikoje nebeperskaitomi. Išties įspūdingos yra gyvosios istorijos klubų narių pastangos atkurti senovės baltų aprangą, ginklus, gyvenseną ir buities rakandus, ir bent šiek tiek mus su savo pačių istorija supažindinti.

Atkuriamosios baltų istorijos pažintinė sueiga buvo skirta žiemgalių sukilimo Garuozos šilo mūšio 725-osioms metinėms paminėti. Žiemgaliai Livonijos ordinui priešinosi ilgiau nei bet kuri kita vokiečių pavergta baltų gentis. Nors priversti pasirašyti sutartį, pripažįstančią vokiečių valdžią, dar daugiau nei dešimtmetį įnirtingai priešinosi pavergėjams. 1287 m. žiemgaliai surengė karo žygį, užpuldami Rygą bei Ikškilę. Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. 1287 m. kovo 26 d. manoma, kad prie Garuozos šilo (Latvija) įvykusiame mūšyje buvo sutriuškinta Livonijos krašto kariuomenė. Žuvo pats magistras Vilekinas, komtūrai, vaitai, 40 brolių nukautų ir paimtų nelaisvėn. Mūšyje žuvo ir rašytiniuose šaltiniuose neįvardintas žiemgalių karvedys. Tai vienas didžiausių mūšių paskutiniojo žiemgalių sukilimo laisvės kovose su pavergėjais.

Praėjus 725 metams, susirinkusieji į pažintinę sueigą, čia atrado senovės žiemgalių, jotvingių, sūduvių, kuršių stovyklas. Kailiais susisiautę, senoviniais papuošalais pasidabinę, naginėmis apsiavę, barzdas susipynę “senovės baltai” buvo nusiteikę svetingai – visiems norintiems leido pasimatuoti šalmus, pakilnoti kirvius ir kalavijus, padūduoti iš rago ar beržo tošies padarytais muzikos instrumentais. Daiktai, kokius matydavome muziejų lentynose, atgijo, sužibėjo, įgijo aiškią paskirtį, tūrį ir svorį. Atkuriamosios istorijos klubo nariai – ne aktoriai, apsirengę “senoviškai”. Tai giliai savo tautos praeitimi besidomintys žmonės. Jų dėvimi apdarai, ginklai, buities daiktai kruopščiai atkurti pagal šio regiono archeologinius radinius. Kavi klubo (Ryga) nariai pamokė svaidyti senovišką medžioklės įrankį, kuriuo būdavo supančiojamos bėgančio žvėries kojos. Jotvingių moteris atsivežė juostų, nuvytų senoviniu būdu. Sūduviai pademonstravo, kaip jiems padėdavo mūšyje žirgai: ant beržo kryžiaus drobės maišu apsirengęs kopūstgalvis priešas buvo suvarpytas taiklių iečių smūgių. Taikieji žiemgaliai ant laužo išvirė žirnių košę moliniame puode. Senovės stovyklavietėse vaikščiojo,  viską lietė ir fotografavo dvidešimt pirmojo amžiaus smalsuoliai. Neįtikėtina, kokie sunkūs yra šalmai, kokie tvirti gali būti šarvai, pasiūti iš odos gabalėlių, ar prikimšti avies vilnos, kokia jėga glūdi kirvuko moste.

Artimesnė ir suprantamesnė pasidarė šimtus metų nutolusi praeitis, mūsų pačių giliosios šaknys. Iš tiesų gi, ne vien krepšinį žiūrėdami pasijaučiame patriotais!

Renginį organizavo  Žiemgalos-Aukštaičių kultūros draugijos Joniškio skyrius, kartu su Joniškio Istorijos ir kultūros muziejumi

Dalia Motik (parašyta 2012-04-04)

2013 m. kovo 30 d. Joniškyje vėl įsikurs mūšio lauko stovykla. Bus paminėta viena didžiausių žiemgalių pergalių.

• Tweet
• Buffer
• Pin It