Garšvų pesto

Kai vieną kartą pavyksta sutverti ką nors gero, paskui yra du variantai: 1) kartoti tą gėrį ir kartoti arba 2) išbandyti jį visokiomis pozomis, ups, tai yra visokiomis sudėtimis.

Pradinis gėris buvo pernai atrastas dilgėlių pesto.

Šiemet sėkmingai pakartotas vėl, o taip pat išbandytas kitoj pozoj, tai yra su garšvomis.

Ką aš galiu pasakyt? Viskas yra gerai. Kadangi nei dilgėlių, nei garšvų skonis nėra itin ryškus, pirmaisiais smuikais groja česnakai ir aliejus. Geriau naudoti gardų, nerafinuotą aliejų. Vitaminų šiame indelyje knibždėte knibžda, o ir užsitepti ant bulkos yra skanu.

Garšvų pesto

kiekiai apytiksliai, pasikliaujant nuomone ir ragavimu

• kelios saujos garšvų
• sauja jaunų česnakų laiškų arba kelios skiltelės česnako
• sauja saulėgrąžų
• keli šaukštai linų sėmenų
• gabalėlis fermentinio sūrio
• gardaus aliejaus
• citrinos sulčių
• druskos

Saulėgrąžas truputį pakepinti sausoje keptuvėje ir sumalti. Taip pat paskrudinti ir sumalti linų sėmenis. Paskui dėti į smulkintuvą visus išvardintus produktus ir susmulkinti. Užsidaryti virtuvės duris, jei namiškiai žiūri televizorių, nes tas smulkintuvo byzimas juos užnervuos.

Česnakų, druskos, citrinos sulčių dėti grynai pasikliaujant skonio receptoriaus, ar norisi sūriau, ar aštriau.

Aliejaus kiekį reguliuoti pagal norimą skystumą. Kol jo nebus pakankamai, visas malimas strigs ir nesigaus vientisa masė. Žinoma patarlė skelbia, kad “reikia tept”.

Kuo daugiau sūrio, tuo paklusniau pesto tepsis ant bulkos. Jei riekelė bus ką tik ištrauka iš skrudintuvo ir dar šilta, sūris iš užtepo maloniai pateš.

Tikrasis skonis atsiskleis tik maždaug po pusvalandžio. Geriau laikyti uždengtame indelyje, nes sudėjus į dubenėlį, paviršius nuo sąlyčio su oru tamsėja. Po pusvalandžio dar bus gražu, bet kitą dieną tai jau neitin.

• Tweet
• Buffer
• Pin It