Fryganai – idėjiški šiukšliadėžių nardytojai
Fryganizmas (angl. freeganism) – gyvenimo būdas, paremtas ribotu dalyvavimu ekonomikoje ir minimaliu išteklių panaudojimu. Labiausiai pagarsėjusi fryganų strategija yra maisto ir buities daiktų paieška šiukšlių konteineriuose (angl. dumpster diving).
Ši mitybos idėja negalima besivystančiose nei skurdžiose šalyse, nes ten maisto nieks neišmeta. Tuo tarpu turtingose šalyse daugybė maisto, kurio tinkamumo terminas eina į pabaigą ar jau yra pasibaigęs, arba kurio pakuotė praranda išvaizdą, išmetama į šiukšliadėžės iš prekybos centrų ar kepyklų. Higienos reikalavimai produktų kokybei yra pakankamai aukšti, todėl prekė, kurios galiojimo terminas nurodytas vakarykštė diena, džniausiai dar puikiai tinkamas naudoti, o produktų pakuotė pakankamai sandari, kad viduj esantis produktas neišsiveltų konteinerio turiniu bei neišveltų kitų.
Ir turtingose šalyse yra skurstančių, kurie mielai priimtų vakarykštį maistą, tačiau parduotuvės to negali daryti dėl higienos reikalavimų. Tuo tarpu išmetamo maisto kiekiai stulbina. Manoma, kad išsivysčiusiose šalyse išmetama nuo 30 iki 40 procentų nenupirkto ir nupirkto maisto.
Ieškojimas maisto šiukšlių dėžėse pirmiausia asocijuojasi su benamiais, valkatomis, pijokais ir kitokiomis nemaloniomis personomis, kurių terbos ir lazdos kaip žinia negalima išsižadėti, bet…
Dar apie tokią galimybę pramisti yra pasakoję keliautojai pigiais būdais, kurie savo esme irgi valkatos, bet turintys nemaža patrauklumo.
Fryganizmas – puikus pavyzdys, kaip į reiškinį galima pažvelgti iš visai kito taško, ne kaip į veltėdžiavimą ir parazitavimą visuomenės sąskaita, o kaip į susirūpinimą žmonijos ir visos planetos ateitimi.
Užduodant klausimą sau pačiai – ar galėčiau maitintis kažkuo, rastu šukšliadėžėje… atrodo, didžiausia psichologinė kliūtis ir yra pati šiukšliadėžė, kurioje įsivaizduoju maisto pakuotes susimaišiusias su bulvių lupenomis ir panaudoto tualetinio popieriaus skiautelėmis… iš tokios aplinkos ištrauktas produktas net sandaria pakuote, būtų… hmm… atgrasantis. O knaisiotis šiukšliadėžėj reikštų savo smukimo pripažinimą. Ogi parduotuvėse nesibaidau prekių, kurios nupigintos dėl to, kad baigiasi galiojimas.
Jai pasibaigus galiojimui jos būtų nemetamos į šiukšlių konteinerius, o su visomis dėžėmis sustatomos kur nors prie parduotuvės durų iš kiemo pusės….
Vienas dalykas, ko neabejotinai turim siekti – mažinti asmeniškai savo išmetamo maisto kiekį.
Su panaudotu tualetiniu popierium tas maistas nesimaišo. Aš gyvenu Londone, Anglijoje, ir čia maistas išmetamas atskiruose maišuose. Yra maišai su visokiom šiukšlėm, yra maišai, kur sukrautas maistas. Be abejo, jei skippinti (taip čia vadinama ta rankiojimo praktika, dumpster diving yra amerikoniškas terminas) ne iš parduotuvių, o iš žmonių namų konteinerių, situacija gali būti kiek kitokia.
Tikrai su tualetiniu popiriumi tai nesusije, as ilgai jau vazineju po skandinavija o dabar Norvegijoje tai maistas irgi metamas i atskirus konteinerius ir visai tvarkingai o buitine tehnika sudedama tvarkingai,tiesaa patys imigrantai jau elgiasi negraziai nes viska ismeto, o zmones del to pyksta.Jausmas aisku nekoks ,bet tiesiog gaila palikti daikta ar maista kuris visiskai sveikas. Zmones is to daug pinigu uzsidirba ir cia nera taip , kad tu neturi ka valgyti ar kokios buitines tehnikos neturi, tiesiog yra kvaila eiti i parduotuve ir pirkti tapati daikta kuri tu gali pasimti rytoj nemokamai! as manau ,kad “ne tas kvailas kuris ima, o tas kuris meta”
uosiau, tikrai kartais būna, kad daiktas nereikalingas, bet dar geras, taip nekyla ranka išmesti. Toks mainų punktas labai gera išeitis.