(Ar žinote, kokius žodžius dažniausiai vartoja naminiai konservatoriai? 10 naminių konservatorių požymių rasite čia).

Kotletai su karosų ikrais

• 1 stiklinė avižinių dribsnių
• kelios didelės saujos dilgėlių
• 2 kiaušiniai
• 1 didelis svogūnas
• karosų ikrų nesvarbu kiek, aš dėjau maždau 0,5 stiklinės
• druska, malti juodi pipirai
• 2 šaukštai miltų
• riebalų kepimui

Avižinius dribsnius užpilti verdančiu vandeniu (santykis 1:1) ir palikti išbrinkti. Naudojau tuos, kur ant pakelio parašyta 5 min, bet manau tiktų bet kurie. Dilgėles nuplauti, užpilti verdančiu vandeniu ir palikti kelias minutes. Naudoti tik jaunas viršūnėles ir lapus, nes stiebai gi skirti virvėms vyti, o ne kotletams, jie per kieti. Šakute išgriebti dilgėles iš vandens ir padėti ant pasvirusio paviršiaus (pjaustymo lentelės ar lėkštės) virš kriauklės kad nutekėtų vanduo ir kad šiek tiek praauštų. Tada sudėti į smulkintuvą kartu su svogūnu ir gerai prasukti. Jei nelabai klusniai sukasi ir pusiau susimalę įsitaiso ant indo sienelių, galima čia pat dar kiaušinius įmušti.

Arba kiaušinius dėti vėliau. Įmaišyti taip pat ir išbrinkusius dribsnius, ir ikriukus. Turbūt tiktų ir kitų žuvų ikriukai, bet rašau tą, ką asmeniškai patikrinau – čia buvo karosų ikrai. Druska, pipirai. Kad nebūtų labai skysta, šiek tiek miltų. Bet šiaip ar taip jie kabinami šaukštu turi būti, o ne formuojami rankomis. Tai ir kabinti po šaukštą ir kepti karštuose riebaluose iš abiejų pusių.

Tinka su daržovėmis. Duonos prie jų jau kaip ir nebebūtinai.

Galima ir vienus pačius karosų ikrus kepti, bet čia jau taip paprastai, kad net nėr kaip vadinti receptu. Kelių šimtų tūkstančių kiaušinių kiaušinienė ir vsio.

“Kur tie burokėliai? Čia nesimato jokio burokėlio. Ir paragavus nesijaučia. Gal čia jų labai mažai?” – klausinėjo ragautojai, tie kurie iš anksto žinojo, kad su burokėliais. Kurie nežinojo, net neįtarė, nes burokėlis puikiai užsimaskavo.

Buvau susiradusi daug receptų, kurie mažai skyrėsi produktų sudėtimi, šiek tiek skyrėsi jų proporcijomis, o didžiausi skirtumai buvo – ar burokėlis prieš tai virtas, ar ne. Galima ir vienaip, ir kitaip, aš dariau su nevirtu.

Taigi jau esu kepusi pyragus – keksus su burokėliu, morkomis, moliūgu ir cukinija. Su bulvėmis, pupelėmis, kopūstais dar ne. Įdarai nesiskaito, nes jei skaitytuosi, tai ir svogūnų pyragas galėtų būti priskaičiuotas. Bet mes dabar ne apie tai.

Šokoladinis burokėlių pyragas (keksas)

• 0,5 burokėlio
• 2 kiaušiniai
• 200 g šokolado
• 70 ml saulėgražų aliejaus be kvapo
• 5 šaukštai cukraus
• 1 šaukštelis kepimo miltelių
• 2 šaukštai kakavos
• 5 šaukštai miltų
• druskos

Įjungti orkaitę, nustačius 180C – lai pradeda šilti, nes tešla pasidaro greit. Šokoladą sulaužyti gabaliukais, sudėti į metalinį dubenėlį, kurį uždėti ant puodo su verdančiu vandeniu, kad nuo garų šokoladas ištirptų. Burokėlį sutarkuoti. (Norėjau smulkiai, o turėjau tik burokinę tarką, todėl dar persukau smulkintuvu). Tarkių reikia apie stiklinės. Į tarkuotus burokėlius įpilti aliejaus (visuose mano peržiūrėtuose receptuose – būtent saulėgrąžų), cukraus, druskos, kiaušinių. Išmaišyti. Supilti ištirpintą šokoladą. Atskirai sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir kakavą ir visą šį mišinį įsijoti į tešlą. (Vaizdelis šiame etape žiaurus – lyg išprotėjusių šaltibarščių).

Supilti į kepimo formą. Kepiau silikoninėje, tai niekaip jos neparuošinėjau. Kitokią gal reiktų popieriu iškloti ar išriebaluoti. Kepti 40-50 min (po 40 min durti peiliu ir žiūrėti, ar ištraukiame sausą).

Ką apie jį galiu pasakyt?

Normalus šokoladinis keksas. Vienas pats šiek tiek nuobodokas, todėl reikia arba užkloti storu glajumi, arba valgyti užsitėškus rūgštokos uogienės. Idealiai tiko rabarbarai. (Rabarbarų džemo receptas čia) Dar kartu su jais tiko plakta grietinėlė, arba ledai turėtų tikri.

Kitą kartą įvarysiu razinų, arba gal džiovintų slyvų.

Svarbu, kokia kakava naudojama. Mano geroji buvo išsibaigusi, dėjau bet kokią, tai ji ir kvepėjo bet kaip. Burokėlių kvapas čia dingsta visiškai, lieka tik šokolado ir kakavos, tai jų kokybė ir užuodžiama.

Gaminimas labai paprastas, produktai nebrangūs (net ir šokoladas kartais būna pigesnis už sviestą). Gana gera, puri, nepernelyg sausa tekstūra. Turėtų tikti tortui su rūgštoku pertepimu. Gal kada išbandysiu. 

Bet jei neužsiimti teatro kritika, jei apie sriubą, tai užsakymas buvo išsakytas toks: ir kad būtų su raudonom pupelėm,  ir kad būtų aštri, ir kad be jokių nesąmonių. Taip ir vykdžiau. Tvėriau jį, taip sakant, eigoje, vengdama nesąmonių.

Raudonųjų pupelių sriuba

• 200 g jautienos faršo
• 1 svogūnas
• 2 šaukštai aliejaus
• 2 skiltelės česnako
• 0,5 morkos
• 3 – 4 šaukštai pomidorų tyrės
• 1 indelis konservuotų raudonųjų pupelių
• sauja smulkių makaroniukų
• druska,
• prieskonių mišinio “harissa”, arba kitų, kurių sudėtyje yra aitraus aštrumo
• kalendros lapeliai

Jei puodas storu dugnu ir jame galima kepti, labai gerai. Jei ne, pradžią darome ant keptuvės. Aliejuje pakepinti smulkiai supjaustytą svogūną. Po kokios minutės suberti susmulkintą česnaką. Kai truputį apkeps, suberti jautienos faršą ir kaitinti jį ištaršant šakute, kad nesušoktų į kotletą. Turi gautis birūs trupiniukai. Kaip tik todėl reikia jautienos, nes kiti taip nesusitrupiniuoja. Kai nebeliks žalio mėsos raudonumo (kaip paradoksaliai skamba: žalio raudonumo, bet suprantate apie ką aš čia), suberti tarkuotas morkas. Dėti pomidorų tyrės. Užpilti apie 1 l vandens, jei mėgstate tirštą sriubą, arba daugiau, jei sriubą kaip sriubą. Pasūdyti. Įberti prieskonių mišinio Harisa (iš Maroko parvežė Kinderis, kuris organizuoja pažintines keliones). Ant nedidelės ugnies virti apie 15 min. uždengtame puode. Suberti makaroniukus. Po kokių 5 min. supilti konservuotas raudonąsias pupeles. Tegu užverda ir dar pora minučių paverda, tada gesiname.

Kalendros lapeliai finaliniu momentu kai kurių personų vertinami kaip nesąmonės, bet čia tinka.

Lauke verkia mano nepasodinti pomidorai ir gėlių daigeliai (kuriuos visai be reikalo kaip berazumė nusipirkau ir kol kas nežinau, kur sukišiu). Lauke žydi pavasaris visomis obelimis, pienėmis ir alyvomis. Ech, rabarbarų sezonas tęsiasi. Tinka jie ne vien kompotui ar pyragams.

Lęšiai su rabarbarais

• 1 svogūnas
• 2-3 skiltelės česnako
• 2 šaukštai aliejaus
• 1/3 šaukštelio garstyčių sėklų
• žiupsnelis kumino
• saujelė džiovintų ananasų ir džiovintų abrikosų
• stiklinė žalių arba rudų lęšių
• pora sauja dilgėlių
• keli stiebai rabarbarų
• druska

Svogūną supjaustyti smulkiai ir pakepinti aliejuje. Po kokios minutės kepimo sudėti smulkiai supjaustytą česnaką ir garstyčių sėklytes. Ir kuminą – orginaliame recepte buvo nemaltas, mano spintelėj tik maltas… kokį turit, tokį dėkit. Viską kartu šiek tiek pakepinti maišant kol svogūnai ir česnakai pasidaro normaliai apskurdę.

Suberti lęšius. Užpilti vandeniu, maždaug pusantros stiklinės, nu gal net kiek daugiau. Sumažinti ugnį ir uždengti puodą. Pasmulkinti džiovintus abrikosus ir anansus ir sumesti į puodą. Šutinti toliau.

Dilgėlės nuplauti. Supjaustyti. Rabarbarus nuplauti, nulupti, supjaustyti apie 1 cm ilgio gabaliukais.

Patikrinti, kaip reikalai puode, ar netrūksta vandens. Maždaug po 20 minučių išsigriebti lęšį ir dantimi patikrinti ar jau gatavas. Kai nustatytsim, kad gatavas, suberti į puodą rabarbarus ir dilgėles, ir įberti druskos. Dar pakaitinti kokias 5 min.

Vietoj špinatų dilgėlės, vietoj razinų – dž abrikosai ir ananasai, praleidau gingerį, o kuminą dėjau maltą, užmiršau kalendrą, bet vistiek kažkiek pagal šitą: http://www.vegetariantimes.com/recipe/indian-spiced-lentils-with-spinach-and-rhubarb/

Būtinai turime ko nors skanaus, bet šį kartą E. nusivylus. Aš specialiai išsikepiau pyragą, tik nieks nesuprato, koks jis geras. Valgiau viena pati. Gabalą po gabalo. Patikslinu: jie nenorėjo ne todėl, kad paragavo ir nepatiko. Jie išvis neparagavo, nes išvis iš anksto nenorėjo. Jokio pyrago nenorėjo.

Trapus pagrindas, saldžiarūgštis kremas, paturbintas rozmarinais.

Rabarbarų pyragas

Pagrindui:

• 70 g sviesto
• 70 g cukraus
• 1 šaukštas grietinės
• 1, 5 stiklinė miltų
• 0,5 šaukštelio kepimo miltelių

Įdarui

• 0,5 kg rabarbarų
• 1 stiklinė cukraus
• 2 šaukštai miltų
• 1 stiklinė grietinės
• žiupsnelis rozmarinų (nebūtinai)

Trupiniams

• 50 g sviesto
• 80 g miltų
• 2 šaukštai cukraus

Jei turite patikrintą, išbandytą, mėgiamą trapaus pagrindo receptą, galite naudoti jį. O pagal šitą tai taip: pagrindui sviestą išlydyti. Įmaišyti cukrų. Įmaišyti grietinę. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir įmaišyti. Miltų kiekis nurodytas apytikslis: turi būti minkšta, bet minkoma tešla. Išplojame ją į kepimo skardą (skersmuo 20 cm), ir padarome bortelius. Padedame į šaldytuvą bent pusvalandžiui, per kurį pasiruošime rabarbarus.

Rabarbarus nuplauname. Nulupame. Supjaustome gabaliukais. Sumaišome pirmiausia su cukrumi. Paskui užberiame miltus, sumaišome. Paskui grietinę. Galima papildomam aromatui dėti apelsino žievelių cukrinukų. Aš dėjau rozmarino (geriau turbūt būtų smulkiai supjaustyto šviežio, bet dėjau džiovinto, irgi gerai).

Trupiniams miltus sumaišome su cukrumi. Sudedame gabaliukais supjaustytą šaltą sviestą ir pirštais ištriname, kad susidarytų trupiniai. (Kitą kartą taip ir darysiu, šįsyk užbėriau avižinių dribsnių su cukrumi. Bet trupiniai be abejo bus geriau. Ir tada nuotrauką pakeisiu, bo dabar tokia… nelabai)

Įjungiame orkaitę, nustatome 180 C. Išsiimame iš šaldytuvo pyrago pagrindą. Ant jo supilame rabarbarų – grietinės įdarą. Jei pasidarėme aukštesnius bortelius, negu kad užsipildė įdaru, juos nupjauname, pasmulkiname  ir užmetame ant viršaus. (kitaip apdegs, man šį kartą kaip tik taip ir nutiko). Ant viršaus užbarstome trupinius. Kepame apie 40-50 min

Receptas iš ”Ward street bistro” su pakeitimais. (http://wardstreetbistro.typepad.com/wsb/2008/05/rhubarb-custard.html)

Ryžas kaimynų Ozis vaikšto patvoriu, uostydamas žemę. Šiandien toj žemėj neišdygo joks ešeriukas. Vakar buvo, užvakar buvo, šiandien nėr… Ozis nežino, iš kur tam patvory ešeriukai. Turbūt galvoja, kad tai iš dangaus jam siunčiamas apdovanojimas už grožį ir šaunumą.

Kaimynė apie ešerius nieko nežino. Sako: tas katinėlis kažko nieko nebeėda. (Jeigu cituoti tiksliau, tai vadina jį “Tas Bruds”)

Ryžam kaimynų Oziui atitenka smulkusis žvejybos laimikis, permetamas į jo kiemą per tvorą.

O kartais iš smulkių žuvelių, ypač iš ešeriukų, Ponas Didysis Ekspertas verda superžuvienę. Jo super receptas.

Žuvienė

• apie 1 kg smulkaus žvejybos laimikio: ešeriukai, karosiukai, raudės ir pan.
• 3 bulvės
• 1 morka
• 1 svogūnas
• prieskoninio daržovių mišinio sriuboms
• sauja smulkių makaroniukų
• saujelė krapų ir petražolių
• druska, pipirai
• 50 g sviesto

Žuvelės išdarinėjamos, nuskutami žvynai, būtinai pašalinamos žiaunos. Užpilamos 2-3 l vandens ir išverdamos. Išgriebiamos. Į sultinį dedamos gabaliukais supjaustytos bulvės, morka, visas nepjaustytas svogūnas, prieskoninių daržovių mišinys sriuboms. Druska.

Kai virtos žuvys kiek pravėsta, nuo jų kiek įmanoma nurenkama mėsa. Reikia bent minimaliai nusimanyti apie žuvies skeletą, kad išrinktume gabalėlius be kaulų ir be ašakų. Kaulus išmetame, mėsą pasidedame.

Kai bulvės išverda, iš sriubos išgriebiame svogūną ir išmetame. Įberiame smulkių makaroniukų. Sudedame nuo kaulų nuimtą žuvies mėsą. Po kelių minučių įberiame smulkiai supjaustytų petražolių ir krapų. Užgesiname ugnį po puodu. Užmalame pipiro. Įmetame gabaliuką sviesto.

Super. Pono Didžiojo Eksperto džiaugsmas ir pasididžiavimas.

Šičia orkaitę kurti reikia. Bet paruošiamieji darbai labai menki. O rezultatas nors neišvaizdus, bet saldžiai – rūgščiai – gardžiai pats tas.

Paprastas rabarbarų pyragas  - šarlotė

• 250 ml pieno
• 300 g batono
• 5 šaukštai cukraus (galima ir daugiau)
• 70 g sviesto
• 2 kiaušiniai
• rabarbarų  kad supjaustytų būtų gal pusantros stiklinės.

Pieną pašildyti su 3 šaukštais cukraus. Įdėti gabaliukais supjaustytą sviestą, ištirpinti. Sudėti riekelėmis supjaustytą (ar kitaip sutrupintą) batoną. Palikti apie 20 min.

Jau galima kurti orkaitę, nustačius 180C. Per tą laiką pasiruošti rabarbarus: nulupti, supjaustyti apie 3 cm ilgio gabaliukais. Sumaišyti su 2 šaukštais cukraus ir suberti ant keptuvės. Kaitinti lengvai pamaišant. Iš pradžių pradės tirpti cukrus, paskui rabarbarai paleis sultis. Kaitinti kol rabarbarai suminkštės, bet nepraras formos. Pora minučių truks. Leisti kiek pravėsti.

Sugrįžtam prie tešlos. Batonas bus ištežęs, ir vaizdelis bus labai prastas, bet prašau neišsigąsti. Įmaišyti kiaušinius.

Geriausia kepti formoje, iš kurios bus valgoma. Vienoje  apie 16 cm skersmens arba keliose mažose. Supilti į formą tešlą. Ant viršaus užmėtyti rabarbaro gabaliukus. Užpilti atsiradusias sultis.

Kepti 20-25 min., t.y. kol apkeps.

Dar skaitykite apie tai, kaip pyragą šarlotę išrado Rusijoje gyvenančių vokiečių kepėjų žmonos.

receptas įkvėptas Pudingo Marytės vonioje

Dar 5 receptai su rabarbarais ir 10 įdomių faktų apie juos

Čia ir parduotuvė, ir sandėlys, ir gyvenamasis kambarys kartu. Viduryje – pečiukas “buržuika”, nudažytas sidabro spalva. Ant stalo – atversti laikraščiai. Pasieniuose lentynos su prekėmis, o tarp jų – šeimos narių nuotraukos. Yra kelios sofos nublukusiais, bet lygiais ir švariais užtiesalais. Kavą man išvirė mažoje virtuvytėje parduotuvės kampe. Kažką ruošėsi virti iš pomidorų, turėjo jų puode prispjausčiusi, pasidėjusi šalia ledinukų ir sąskaitų faktūrų. “Milk”- paprašiau, tada tiesiog iš parduotuvės lentynų paėmė indeliuką su grietinėle ir įturbino į mano kavą. Supylė į popierinį puoduką. “Du eurai”. Gražesnėj kavinėj, gražesniame puoduke priedo su stikline vandens kainavo 1,40, bet mes čia ne derėtis atėjome. Mes, tai yra aš, atėjau čia, nes tame labai gražiame kaimuke esantis “Folkloro namas” buvo užrakintas. Ogi man įdomu į bobulytes pažiūrėt. Su kava popieriniame puoduke įsitaisiau prie apvalaus stalo, ant kurio padėta peleninė su užrašu KARELIA, ir siurbčioju dairydamasi, kas čia ir kaip. Kaip tik atėjo dar viena bobulytė. Juodais rūbais, pilka prijuoste, balta skarele. Atsinešė maišą salotų, pasidėjo ant stalo, ir dabar abi jas perrinkinėja persimesdamos vienu kitu žodeliu.

Atėjo ir trečia, labai graži, be to ji man dar ir dėl to patiko, kad tik du priekiniai dantys. (Man sunku yra mėgti pagyvenusius žmones su gražiais dantimis, mane pavydas pernelyg graužia.) Atrodo, lyg trečioji prisibijotų rūsčiosios šeimininkės. Atsisėdo ant sofos prie durų, pasirėmė smakrą ranka, nei salotų perrinkinėjime, nei pokalbyje nedalyvauja.

Aš dairinėjuosi. Už lango – stulbinamo grožio vaizdas į žemai pakalnėje esančią įlanką su stulbinamo žydrumo jūra. Ant televizoriaus kampo sukabintos prekės – ant virvutės sumauti metaliniai šveistukai. Lentynose – didelės skardinės aliejaus, kruopos, skalbimo priemonės, cukrus, sausainiai, fantos skardinės. Absoliuč senovinės svarstyklės su dviem varinėmis lėkštėmis, tokios, kur reikia sulygiuoti snapus. Šiuolaikinių žmonių šiuolaikinės nuotraukos šioje aplinkoje atrodo keistai.

Salotos perrinktos, už jas atsilyginta supjaustytais pomidorais, kurie iš lėkštės supilti tiesiog į maišiuką ant likusių salotų, ir antroji bobulytė išeina. Gražioji pasikelia nuo sofos ir kažkaip nedrąsiai prieina prie šeimininkės.  Išsiima iš kišenės popierinę servetėlę, iš jos išsivynioja pinigus ir nusiperka sūrį. Šeimininkė, atsisėdusi už “biuro” stalo, rūsčiu veidu atskaičiuoja grąžą (kuri vėl suvyniojama į popierinę servetėlę), ir pradeda kažką pjaustyti ir virti ant dujinės. Dujos po puodu garsiai šniokščia. Bobulytė su nusipirktu sūriu dar pasėdi ant sofos. Vietoj lazdos ji turi mėlyną plasmasinį šepečio kotą.

Kitoj gatvėj pusėj – turistams skirta parduotuvė, kur galima nusipirkti suvenyrų, vietinių produktų, ir atsiskaityti banko kortelėmis.

2013 m. balandžio 12 d., Mirthios

Aną kartą Kirpėja man trumpindama plaukus, sakė, kad seniau Lietuvos kavinėse kava kvepėdavo todėl, kad iš panaudotų puodukų surinkdavo tirščius ir patiesę juos šiltose vietose džiovindavo, kad panaudotų dar kartą. Džiūdama ji ir kvepėdavo. Nežinau, nemačiau. Mano nė viena pusseserė kavinėje nedirbo. Bet kavą tada užuosdavau.

Vistiek aš ją geriu, tą nekvepiančią kavą. Norėčiau mėgti žalią arbatą, bet labiau noriu kavos. Su sausainiu.

Šitie man patinka, kad galima sunaudoti nuo kitų kepinių likusius kiaušinio baltymus, ir todėl, kad lengva padaryti, ir dar dėl gero skonio.

Kokoso sausainiai

• 200 g cukraus pudros
• 200 g kokoso drožlių
• 3 kiaušinių baltymai

Baltymus išplakti iki standžių putų. Įmaišyti cukrų, dar paplakti, kad ištirptų. Įmaišyti kokoso drožles. Į tuos sausainius, kurie nuotraukoje, pateko šiek tiek mažiau kokosų, nes nuo namie buvusių 200 g šiek tiek jau buvo nuimta. Šaukštu dėti krūveles į kepimo skardą, paliekant didesnius tarpus, nes kepdamos jos pasiskleis į blynelius.

Makt į karštą orkaitę (180C ), neilgam, gal 10-12 min. Kai vos vos pakinta spalva – iškepę.