Džiovintų pomidorų užtepėlė

uztepele Grįžti… iš kelionių kartais grįžti toks lyg ir ne visas. Veidas raudonai įdegęs spalio saulėje, akių kampučiuose baltos “vištos kojos”. Atrodo, grįžti. Verdi ryžius, eini į maksimą žvakelių, vaikštai absoliučiom lygumom, ant kurių jokio sniego. “Labadiena labadiena”- atsakinėji visiems, kurie sveikinasi. O trečioji akis vis dar regi snieguotas kalnų viršūnes, dantytus kalnagūbrių kontūrus tamsoje po Grįžulo Ratais, virš ežerėlio kylantį debesį (žemai po tavo kojom), karališko mėlynumo gėles šalia tako ir pašąlusias bruknes, eglėmis apaugusius šlaitus, iš kurių kyšo keistų formų uolos ir paauksuotų maumedžių viršūnės, neįsivaizduojamo dydžio ir grožio šerkšno adatas, skardžius, žalia kerpe apaugusius akmenis, kuriuos spardo kalnų ožiai…

…ir tebesi toks… pusiau jau čia, pusiau dar ten. Kaip vindauzai, užstrigę ne toj versijoj, todėl kai kurie įprasti veiksmai pavyksta sunkiai.

“Gerai”- atsakinėji į klausimus kaip sekėsi. Kaip iš tiesų buvo, papasakoti neįmanoma nei žodžiais, nei nuotraukomis. Iš kur ta geltona-purpurinė-žalia mėlynė per visą koją?Užsigavau ant akmenų.

Prikritęs prie feisbuko kvėpuoji nuotraukomis ir trauki į draugus žmones negirdėtomis pavardėmis. Dar kokią savaitę jausimės savi.

Džiovintų pomidorų užtepėlė

  • 250 ml džiovintų pomidorų aliejuje
  • 100 g kieto sūrio (parmiggiano arba “džiugo”)
  • 100 g graikiškų riešutų
  • 3 skiltelės česnako
  • saujelė šviežių petražolių

Kiekiai nurodyti apytiksliai. Džiovintus pomidorus išgriebti iš aliejaus. Viską kartu susmulkinti. Aš smulkinu ant pjaustymo lentutės dideliu peiliu išlenktomis ašmenimis. Daroma taip: viena ranka peilis laikomas už rankenos, kita ranka iš viršaus prilaikomas arti smaigalio, ir lingavimo būdu einama per visus produktus kol susismulkina ir susimaišo.

Tinka ant baltos duonos, ant visokių džiūvėsių, su makaronais, su grikiais, o ypatingai tinka kalnuose.

kalnai

7 thoughts on “Džiovintų pomidorų užtepėlė

  • 2014/11/04 at 12:59
    Permalink

    vajezau, kaip taikliai pokelioninė būsena apsakyta… kadangi dabar esu TOKIA PATI, tai net atrodė, kad apie save skaitau… 🙂

  • 2014/11/04 at 21:04
    Permalink

    apie tave ir rašiau, nesvarbu, kad nepažįstu

  • 2014/11/14 at 11:08
    Permalink

    Kadangi Murowaniec’e atsisakiau paragauti, teko pačiam raitotis rankoves. Išvada: so-so (eng., skaitymo transkribcija sau-so-ka). Ar nešliūkkštelni aliejaus ant viršaus? Bent jau aš taip padariau, be to, papildomi kaparėliai suteikė pikantiškumo. Užtepelės rupumas kitądien įkvėpė mintį ją panaudoti kaip garnyrą prie kotletų. Tinka! Keturios sniego gniūžtės iš penkių 🙂

  • 2014/11/15 at 20:13
    Permalink

    Mykolai, aliejaus papildomai nešliūkštelnu, bet pomidorus iš stiklainio griebiu nenugręždama. Kaparėliai – čia labai gerai mąstai. Kai kuriuose itališkuose receptuose kaparėliai būna, ir mano sekančioje užtepėlėje bus.

  • 2014/11/21 at 11:18
    Permalink

    sudėjau visus ingredientus ir dar papildomai kelias džiovintas ir išmirkytas slyvas. Visai nieko.

  • Pingback: Karšto vyno taurė su prieskoniais | Septyni virtieniai

  • Pingback: Slovakiškos “haluški” | Septyni virtieniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *