Dviračių orientacinis žaidimas “Perkūnas”. Vidurvasario karštis.

užduotis
Viena iš užduočių atrodė taip

Mes prigalvojom visokių užduočių : “ nulėk ten ir ten, surask tą ir tą“, o jie kad laksto, kad ieško! Ir, atrodo, suaugę, ir, atrodo, normalūs, o duodasi gatvėm,  žiūrėdami, ar ten antro aukšto lange matosi rožė, ar megztinis. Cha, o ten išvis ragai!  Būtų normalūs, jau ant Latvijos pajūrio smėlio gulėtų, nes ten nėra tų baisiųjų vabalų, kurių pilna jūra Palangoje ir Nidoje.  Bet ne, su savo žmonom, pusseserėm ir vaikais mina pedalus link Bariūnų, ieškodami atsakymo į klausimą, kur jie yra. „Jūs esate Lietuvoje“ – randa sutartinėj vietoj priklijuotus žodžius. Labai vertinga informacija, dėl tokių žinių verta apsipylus prakaitu puldinėti po Joniškį. Ar ne?

Kai kurie jungiasi prie gūglio savo mobiliuku ir ieško, „o mylimas pavasari, manęs jau nerasi..“ , nes jiems neaišku, kuo lyrinė herojė žydės. Gūglis sufleruoja, kad diemedžiu, tada visi davaj į Diemedžių gatvę, kad sužinotų, kaip diemedis atrodo. Nedidelis toks, lapai kaip krapai. Viena Diemedžių gatvės gyventoja prie savo kiemo turi pasisodinus ir jei kas ieško diemedžio, tiems parodo. Aha, tada nusifotografuoja prie diemedžio to ir ratatai visi į karininkų ramovę, paklausti po kiek alus. Būčiau aš ta baro mergina, sakyčiau, „ko čia klausinėjat, jei neperkat!“, bet karininkų ramovėj šiandien pasitaikė kantresnė.

O kur yra vieta tarp voveruškos ir raudonikio? Voveruška joniškiečiai pravardžiuoja naująją lauko estradą, o Raudonikio vardą turi meno mokykla. Tada skveriuke tarp visų merginų ieško, kurios akys yra mėlynos, o batai 37 dydžio, kad prabiltų į ją eilėmis. (Norėjau kaip sutartinę frazę įrašyti: „trenkė žaibas ir perkūnas, pasirodė nuogas kūnas“, bet E. nesutiko, tada vis tiek palikom Maironio  žodžius, bet tokius nenormalius, kad neįmanoma atsiminti. „Ir štai netikėtai lietuviai“ – turėjo visiems atsakinėti E.).

Įdomiausia, kad žmogus, kuris būtų gebėjęs iš tų rebusų, užrašytų prie vandentiekio šuliniuko, atpažinti, kuris skaičiukas reiškia vamzdžio diametrą, irgi neatliko tos užduoties, nes neatidžiai perskaitė sąlygą ir nesuprato, ko klausia.

Futbolo vartai, prie kurių rytą buvau pastebėta, yra pastatyti kupstuotoj pievoj labai nuošalioj vietoj. Kas ir kada juos ten pastatė, neįsivaizduoju, bet įvarčių tie vartai seniai nematę. Vos laikosi nenuvirtę, o nuo jų per medžių viršūnes matosi gaisrinės bokštas. Ant vartų virpsto yra trys žodžiai ne į temą. Šeštadienio popietę, kai oras nenormaliai įkaitęs, koks trisdešimt žmonių, ir visi iš pažiūros normalūs, brenda per kupstus ligi šitų vartų ir ieško, kas ten užrašyta. Smagu, ar ne?

Va taip mes Jonišky pramogaujam. Ne tik per lietų. Per saulėkaitą irgi.

O jei ką domina kekso su razinomis receptas, tai prašom.

One thought on “Dviračių orientacinis žaidimas “Perkūnas”. Vidurvasario karštis.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *