Pakvimpa namai, kai kepama duona

Rimos kepta duona - tikras gėris

italiano

Prekybcentry pamačiau savo pusseserę, žiūrinčią į prieskonių lentyną. Ieškojo linų sėmenų, kurių nebuvo. Taip sužinojau visą situaciją – ji jau kuris laikas namuose kepa duoną! O kokia skani būna, galima vien ja maitintis ištisus savaitgalius.

Bet žinokit, kai pas ją nuėjus išragavau, tai tikrai tikrai taip, nu gėris neišpasakytas, ir kas svarbiausia, visai nereikia tešlos po kubilą minkyti aplipusiom rankom valandų valandas, iki kol visi prakaitai išpils ir į kubilą sulašės. Sumakaluoji su šaukštu ir į formą.

Aha, taigi neturėjau tinkamo dydžio formos, vėl į tą patį prekybcentrį varau pirkti. Ten kadangi mūsų socializacijos centras, tai vėl sutikau visokių žmonių ir aptariau visokius reikalus, apie darbines pirštines, būsimas gastroles Alžyre (ne mano) ir pan. Jei ne tas prekybcentris, nežinau kur kitur geriausius mūsų miesto žmones sutikčiau, na tiesa yra dar padėvėtų rūbų parduotuvės, bet ten jau pokalbių temos kitos, labiau filosofinės ir pan.

O prekybcentry sužinojau, kad, pasirodo, mūsuose tą duoną jau beveik visos kepa, prisidaugina raugo, nebeturi kur dėt, paskui bando visiem iškišti.. ne, nu mano atveju nebuvo taip, aš pati to raugo gražiai paprašiau, bet supratau vieną dalyką, kad esu nuo pagrindinių vietinių tendencijų atsilikus – visos seniai kepa, o aš tik sužinojau!

Tačiau dabar jau prisijungiau prie duonkepių. Kaip kvepia, kvepia, kvepia kai kepa!!! Ir labai gardu.

Receptą užrašė man pusseserė Rima tarpuose tarp karoso kepimo ir abipusių šnekalų, tai jį dabar žodis žodin čia nurašau:

0.5 kg rupių ruginių miltų
0,5 kg a.r. kvietinių miltų
100 g avižinių dribsnių (nuplauti)
100 g kvietinių sėlėnų
180 g cukraus
2 arb. šaukšteliai druskos
100 g saulėgrąžų (nuplikius perplauti šaltu vandeniu)
100 g linų sėmėnų (nuplius perplauti)
2 saujelės kmynų (nuplikius perplauti)
apie 50 g sezamo sėklų (pabarstyti skardą ir paviršių)
1 litras šilto vandens
0,25 l raugo

Sudėjus produktus, tešlą maišyti apie 15-20 min. 0,25 litro raugo atsidėti kitam kartui.
Tešlą dėti į paruoštą skardą, pabarstyti sezamais, uždengus palikti rūgti 6-8 valandas. Raugą pasidėti į šaldytuvą.
Kepti 200C apie 80 min, paskutines 10-15 min karštį sumažinti iki180C.
Raugą šaldytuve galima laikyti iki 2 savaičių.

Pas Rimą ragavau vieną duoną tiksliai kaip čia, o kitą – su riešutais ir razinom,- ji kūrybingai pagerino receptą. Sakė, dar su moliūgų sėklom gerai gaunas. Reiks išbandyti ir man.

O jeigu išbandysite jūs, prašau papasakoti, kaip gavosi, o dar būtų faina, kad nuotrauką atsiųstuėt.

Ši dar šilta ir neprapjauta, bet jau prikvipę visi namai

23 thoughts on “Pakvimpa namai, kai kepama duona

  • 2010/05/31 at 13:05
    Permalink

    As nelabai supratau, kaip su tuo raugu yra. Ar ten is visu nurodytu produktu gaunasi raugas, ar jo reikia papildomai deti?

  • 2010/05/31 at 13:49
    Permalink

    Raugas dedamas papildomai, reikia jo parsinešti iš pusseserės. Arba iš ko nors. Galėčiau ir savuoju pasidalinti, bet gyvenu tolokai nuo visų, reiktų derinti kur ir kaip.
    Esu girdėjusi, kad raugas gali “pasidaryti” pats, bet nesu bandžiusi.

  • 2010/05/31 at 14:14
    Permalink

    aš raugą dariausi pati: ruginiai miltai ir vanduo. Maišyti lygiomis dalimis. Aš visada maišau “iš akies”, kad gautųsi panaši į tirštos grietinės konsistenciją. Pačiam pirmąjam kartui galima užmaišyt šiek ties skysčiau ir su šiltu vandeniu. Užmaišyti ir laikyti šilčiausioj kambario vietoj (šiuo metu nėra šilumos problemos, čia galbūt šaltu metų laiku reikia tos šilumos ieškot ant radiatorių, arčiau krosnių ir panašiai)Laikymo indas turėtų būti uždengtas bet su skylutėmis (aš naudoju plastikinę maistinę dėžutę su prabadytu dangteliu. Per vieną, dvi paras tas raugas turėtų užburbuliuot, pradžioj pakilt, paskui nuslūgt, kiek paskystėt. Kai jau prasideda rūgimo procesas reiktų tą raugą “primaitint”- dadėt vis ruginių miltų ir vandens, prisilaikant 1:1 proporcijų. Primaitint galima kasdien ar kas antrą dieną. Taip per kokią savaitę tas raugas jau ir “pribręsta”, kad jau galima jį naudot kepimui. Kai jau pasigaminamas savas raugas, tai prieš kepant iš to raugo indo atsidedu raugo į atskirą indelį, jį uždengiu (aklinai, tai yra be skylučių) ir dedu šaldytuvan (taip raugas “miega”, jei taip jį laikyt ilgesnį laiką, tai reiktų primaitint kartą į savaitę, kad liktų “gyvas” ) O prieš sekantį kepimą išėmus iš šaldytuvo “prisiaugint” reikiamą kiekį per kelias dienas jau šilumoj.
    Aš raugo naudoju panašiai vieną trečiąją visos tešlos masės.
    Bet aš čia taip viską biškį “iš akies” ir “iš galvos” darau, tai nežinau ar galima taip manim labai kliautis 😉

  • 2010/06/01 at 10:56
    Permalink

    Ir as noriu raugo, ir tos duonos 🙂
    Atsiusiu koki giminaiti (V. Ch) savaitgali (jei pavyks), kad exportuotu bent kepaliuka iki manes.

  • 2010/06/02 at 08:52
    Permalink

    Cia ne reklama, bet kam gal bus idomu: SM (supermamoj), kulinariniu ideju skyrelyje yra tokia temuke apie duonos kepima, merginos dalijasi patirtimi. Yra detalios instrukcijos, net su nuotraukom, kaip ta rauga pasidaryti, kaip isikepti ne tik juoda duona, bet ir batona, bagetes. Kai ka jau isbandziau, rauga pasidariau.

  • 2010/06/02 at 12:49
    Permalink

    Rasa, taip, tikrai, galima rasti daug kur ir daug ką, betgi visad norisi pasikudakuoti, o kaip man buvo, o kaip man rūgo, o kaip man kepė…
    O kaip tau kepė?

  • 2010/06/02 at 12:51
    Permalink

    Didžiuks, šį savaitgalį tikrai nepavyks, nes raugas išvyko svečiuotis į Skakus, o aš ryt išminsiu į kasmetinį draugių su dviračiais susitikimą. Bet kada nors tai tikrai!

  • 2010/06/02 at 12:55
    Permalink

    Kristina, tas raugo auginimas, maitinimas… įspūdinga! be magijos tikrai neapseita… būkčiom 🙂

  • 2010/06/02 at 19:23
    Permalink

    Dalia, tikrai norisi pasikudakuoti :-). Kai as rauga pasidariau ir pirma duona iskepiau, tai visa gimine ir draugus apskambinau :-).
    Savo ankstesniu komentaru norejau pasidalinti informacija, kur galima rasti info apie rauga. Ne visi gyvena LT (kai ypac norisi lietuviskos duonytes) ir ne visi turi pazistamu turinciu raugo. Man teko paciai ji pasigaminti (o tai nera taip sunku, kaip is pradziu atrodo, ypac kai dabar silta ir nereikia ieskoti silciausios vietos namuose). Todel dabar domina, bet kas, kur snekama apie namie kepta duonele. O karts nuo karto ir ikisu savo trigrasi, jei manau, kad kazkam bus naudinga info, nes pati labai pavargau ieskodama kaip ta rauga pasidaryti.
    O namie kepta duonyte super, dabar geriausia dovana vaziuojant i svecius:namie keptos duonos kepaliukas.

  • 2010/06/05 at 23:29
    Permalink

    Perskaičiau ir negaliu susiturėt neparašius 🙂 Aš irgi jau kuris laikas sergu duonos kepimu. Ir iki šiol negaliu atsidžiaugti paprastu stebuklu – namine duona. Betgi yra tame kažkas mistiško, sutikite! 🙂

    Dažnai paskaitinėju jau minėtą Supermamų temą apie duonos kepimą. Ten atradau informaciją apie parduotuvę, kur galima nusipirkt duonos kepimui skirtų produktų (ir linų sėmenų ten pirkau :)). O ypač man patinka skrudintas salyklas. Mmmmm, kaip kvepia duonelė juo paskaninta!… Drąsiai rekomenduoju 🙂

  • 2010/06/05 at 23:31
    Permalink

    Oj, o kur to salyklo rast ir neparašiau, persiprašau 🙂
    http://www.delona.lt

    Sėkmės kepant duoną ir kvėpinant namus!

  • Pingback:Obuolių sviestas | Septyni virtieniai

  • 2011/01/09 at 12:37
    Permalink

    Turėjau klausimą – tiek nemažai cukraus, ar neišeina kone desertinis kepinys? Tos džiovintavaisinės ruginukės atveju – sutinku, ir tai duonutė saldi, tai ir tešlai gal nepakenks; tačiau ar prie sriubos ar sumuštiniams netampa per saldu su 180g cukraus?

  • 2011/01/09 at 22:50
    Permalink

    Jule, man neatrodo kaip nors neteisingai saldi, o iš valgytojų pastabą dėl saldumo tik vieną kartą esu gavusi, bet tuomet cukrų buvau subėrusi nematavusi, ir turbūt padauginau. Ne, desertiškai saldi tikrai nėra.

  • 2011/02/06 at 22:58
    Permalink

    Sveiki, seniai girdejau kad artimieji kepa duona, bet niekas man raugo nedave(nezinau del ko) tai nusprendizau pati ji pasidaryti 🙂 manyciau jis isejo gerai ir pagal jusu receptuka bandziau issikepti duona, bet deja ji man nesigavo ir labai nuliudau 🙁 kai kepe tai labai graziai iskilo duona,plutele buvo traski ir labai skani, bet deja kai perpjoviau viduje buvo tesla neiskepusi, tokia kaip guma 🙁 ir pagalvojau ar nereikejo deti daugiau miltu ir tas vidus buvo saldus,tai gal per daug cukraus dedama :/ gavosi duona nevykusiai.

  • 2011/02/07 at 11:59
    Permalink

    Silvija, apmaudu, kad taip. Mano spėjimas būtų toks, kad tavo pasigamintas raugas netiko šiai tešlai ir “nepajėgė” išpurenti duonos vidaus.

  • 2011/02/13 at 18:05
    Permalink

    Ir as kepu duona namuose. Isbandziau visokius variantus. Gaunasi labai skani ir labai gera. Jei Silvijai nesigavo iskepti gerai, manau kad kalti miltai. Labai svarbu naudoti rupius ruginius miltus. Lietuviskai maciau juos vadina Viso Grudo. AS esu kepusi duona is taip vadinamu Organic miltu, smulkus tokie, tai duonos vidus kaip kose buvo…. neiskepe ir tiek, teko viska ismesti. Miltai labai svarbu. Ir mano receptas tai kitoks… as ir medaus dedu. Ir tesla uzmaisius laikau kad pakiltu du kartus. Zaidimas gaunasi su ta duona, bet rezultatas labai dziugina ! Mano duonos ir vaidzelis sakyciau kitos siek tiek. Ideciau nuotrauku, tik nematau kaip cia butu galima tai paradyti.

  • 2011/04/01 at 11:59
    Permalink

    Sveikos duonos receptai
    Kvietinė duona
    0,5 stiklinės sėlenų.
    0,5 stiklinės avižinių dribsnių (0,5 val. palaikyti sumaišius su puse kiekio vandens).
    0,5 stiklinės linų sėmenų.
    0,5 stiklinės saulėgrąžų .
    0,5 stiklinės moliūgo seklų.
    1 šaukštas kmynų.
    0,5 stiklinės cukraus.
    1,5 a/š druskos.
    0,5 litro vandens.
    0,5 kg. Kvietinių miltų. Labai tinka rupaus malimo miltai.
    Sezamo sėklų skardai pabarstyti (arba 0,25 stiklinės įmaišyti į tešlą).
    1-2 šauktai aliejaus skardai patepti (geriau tinka ištrinti margarinu).
    Raugą išmaišyti su puse kiekio vandens druska ir cukrumi.
    Viską sudėti į didelį indą (tešla padidėja) ir gerai išmaišyti.
    Tešla gaunasi neriebios grietinės tirštumo.
    Palikti kambario temperatūroje 12 val. uždengtą .
    Nuimti raugo 3 šaukštus kitam kartui .
    Ištepti kepimo indą ir supilti tešlą nemaišant .
    Kepti 200C0 apie 65min.

    Ruginė duona
    Vietoj kvietinių miltų dėti ruginius. Tinka viso grūdo miltai
    2 šaukštai cukraus.
    1 šaukštas druskos.
    Kiti priedai kaip kvietinės.
    Tik tešla turi būti riebios grietinės tirštumo ar net tirštesnė, nes ruginiai miltai pradžioje labai sugeria drėgmę, įrūgę praskystėja.
    Parauginti kambario temperatūroje apie 4 val. nuimti 3 šaukštus raugo kitam kartui ir supilti į paruoštą formą. Leisti pakilti dar apie 1,5-2 val. ir iškepti.
    Nuo rauginimo trukmės priklausys duonos rūgštumas.

  • 2011/04/02 at 17:18
    Permalink

    alpras, ačiū už pasidalijimą receptais

  • 2011/04/03 at 18:21
    Permalink

    Alpras – nesupratau koki ten rauga naudoji kvietinei duonai kepti? Butu idomu pabandyti, ar ten paprasta rugini rauga naudoji ar koki kitoki ?

  • 2014/04/03 at 11:10
    Permalink

    O kam tas blogietis cukrus naminėje duonoje, argi mūsų močiutės jo ten dėdavo? Juk ir parduotuvėse ieškome becukrės duonos.
    Be to, kepti linų sėmenis nesveika.

  • 2014/04/04 at 09:28
    Permalink

    sutinku, kad nesveika, bet kaip skanu!

  • 2014/11/17 at 21:59
    Permalink

    Labai gera duonele gavosi!! Labai aciu uz puiku recepta! Puikiai favosi is pirmo karto-issikelusi, dregna, minksta. Viskas super, tik man labai truksta skonio joje, as manau, kad druskos mazai pagal toki kieki ar gal medaus koki sauksta reikia ideti. Bet ne, visgi gal druskos. Bet tai tik del skonio, o siaip TOBULA DUONA. ACIU SEIMININKEI UZ RECEPTUKA!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies