Dilgėlių pesto
aš jį jau mylėjau dar neparagavus, dar nemačius ir net nežinodama, kad toks yra.
Aš jau avansu mylėjau viską, kas vadinasi “pesto”, viską, kas žalia, ir viską, kas iš dilgėlių,
ir kai internetiniuose bloguose receptus skaičiau,
taip taip, aš jau žinojau, kad bus gerai,
užsimovus raudonas gumines pirštines patvoriais dilgėlių viršūnėlės karpydama žinojau, kad gerai bus.
Nu bet nesitikėjau, kad TAIP gerai.
Malonu tikrai, bet turėjau bendramintį – sėdėjo kaip tik virtuvėj toks užjūrio princas, kuris nebijojo nematyto daikto paragauti ir patvirtino, kad gavosi puikiai.
Kur auginate dilgėles?- paklausė manęs.
Kaip tai kur, jos pačios auga!
Bet tas, kurias vartojate maistui…? Perkate ar sėjate?
He he… nesėtų dilgėlių pesto.
Dilgėlių pesto
Kiekiai apytiksliai:
3 didelės saujos dilgėlių
keli lapeliai mėtų
3 skiltelės česnako
3 šaukštai saulėgrąžų branduolių
gabaliukas sūrio, nu gal maždaug 3×3 cm kubiukas
pusė citrinos
1/3 stiklinė aliejaus
druska, juodi pipirai
Dilgėles užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti taip kelias minutes. Išgriebti, vandenį nuspausti. Jau galima be pirštinių – išgręžiau neypatingai švelniu būdu, jos ateip ateip jau buvo išdidų grožį praradę.
Saulėgrąžas pakepinti sausoje keptuvėje.
Viską, kas nurodyta recepte, sudėti į smulkintuvą ir sumalti.
Sūrio būtų geriausia kieto, parmezano tipo. Pirmą kartą kai dariau dilgėlių pesto, tokio neturėjau, pabandžiau paprastą fermentinį, ar tai vilnius jis vadinosi, ar palanga – sumaliau ką turėjau, irgi gerai.
Iš citrinos išspaudžiau sultis.
Aliejų naudojau saulėgrąžų nerafinuotą, paragavus supratau, kad buvo gerai.
Paragavus supratau, kad viskas yra labai labai gerai. Puikumėlis, kaip gerai.
Ypač tinka su krekeriais kokiais nors ar grissini,
arba su virtieniais,
turėtų su makaronais tikti irgi, bet dar neišbandžiau.
šaltinį sudėtinga nurodyt, nes gana daug panašių receptų radau, su įvairiais riešutais ir su įvairiais aliejais, na pvz šitas
Bandžiau su kokosais ir alyvuogių aliejum. irgi tiko maistui, nors su saulėgrąžom skaniau.
Kadangi sudėtyje yra dilgėlių, dar kviečiu paskiatyti 10 įdomių dalykų apie dilgėles, pvz kur vyksta dilgėlių valgymo čempionatai
Čia tai gėris, pas mane su kedro branduoliais gamintas buvo. Gaila, kad per mažai pasigaminau, nesulaukiau kol fotoaparato elementai pasikraus ir su makaronais sukirtom. Vyrui net nesakiau iš ko padaryta, būtų net nevalgęs, o dabar kišo, net ausys linksėjo 😀
Aniem, jei labai atkakliai klaustų, galima sakyt ORTIKA 🙂 Pakankamai prabangiai skamba, ane?
Maniškiame pesto gana ryškus saulėgrąžų skonis – keptos sėklos sustiprintos aliejaus kvapnumu.
Dabar smalsu man, kaip būtų su kitais riešutais ir kitu aliejumi, būtinai išbandysiu.
Beje, ir su kitokiom žolėm planuoju išbandyt.
siūlau dėti į žaliąją savaitę 😉
Ekologiškam turgelyje pirkau kažkokių raugintų daržovių iš kopūstų, dilgėlių, salierų ir dar ten visokių žalių ir nelabai dalių. Ir atrodo, kad dilgėlės kalčiausios dėl to gero skonio. Dabar galvoju, kad gal reikia namie ant palangės ir balkone pasisėt dilgėlių :))
Čia aš ne į temą, bet žodis dilgėlė kažkaip prisiprašė:)))
Ką tik pasigaminau dilgėlių pesto pgl šitą receptėlį 🙂 Laaabai skanu, tik česnako padauginau 🙂 Namiškiai labai teigiamai įvertino, ir sumanėm vakarėliams tokių vieno kąsnio sumuštinukų su šiuo pesto pasidaryti :))
Forelle, is pradziu pamacius nuotrauka skoniubloge pamaniau, kad tai tavo darbas 🙂 O cia pasirodo Virtieniai pasidarbavo…jega, baziliku Pesto galiu kabinti saukstais, o Pesto su dilgelems tai cia isviso virsune….tikrai darysiu ir saukstais kabysiu !!!
Užkibau, nes labai gerbiu dilgėles. Mano sklype joms paskelbta visiška nepriklausomybė – aišku, prieš tai buvo derybos dėl jų augimo vietos. Dabar rytais, kai nelabai šalta, išbėgu pasiskinti šviežių daigelių ir geriu arbatą.Vos paskaičiusi apie dilgėlių pesto, lygiai taip, kaip ir Jūs pamaniau, kad tai yra skanu. Nedelsdama pasigaminsiu ir tikrai apie tai pasidalinsiu savo blog'e http://patyrimai.blogspot.com
Lorca, cha, ant palangės auginsi! Žiūrėk, nenusidilgink nosies, kai vakarais romantiškai rymosi saulėlydžiu besigrožėdama 🙂
Živile, džiaugiuos, kad patiko.
Anonimiškasai, į sveikatą!
Laima Marija, taip ir įsivaizduoju, kaip rytais, kai nelabai šalta, išbėgi į dilgėlyną BASA 🙂
Nors lietuvių liaudis yra pastebėjusi, kad galima ir nuogam į dilgėles…
Lorca, isivaizduoju ka kaimynai pamanys, kai pamatys vietoj geliu dilgeles:):):):) Zinoma, juokauju. As jau seniai dilgeliu arbata geriu, skonis fantastiskas! Reiks pabandyti ir pesto.
Pasidariau…kokia tai skonio harmonija…
Pingback: Pesto iš krapų ir balandų | Septyni virtieniai
Pingback: Mezgu gyvenimą kas dieną » Blog Archive » Pesto - blog.mezgalai.lt
Pingback: Vienos dienos kavinė “Laukinio augalo laisvė” | Septyni virtieniai
Pasidariau šitą gėrį ir aš 🙂 laaabai geras dalykas, net nustebau kaip paprastai ir greitai. Vietoj mėtos dėjau kelis baziliko lapelius, tai gavosi tikrų tikriausias pesto ir dilgėlių praktiškai nesijuto. Kitam kartui badysiu įdėti peletrūno, mažiau česnako ir tokį pagardą prie bulvių pasidaryt 🙂
tai aišku, lengva. Galima ir su kitais augalais bandyti, ir su kitais riešutais, ir su kitu sūriu, ir kitu aliejumi.