Nuvažiuojame prie aukščiausio Baltijos šalyse kalno – Didžiojo Kiaušinio kalno (est. Suur Munamägi), kurio aukštis 318 m virš jūros lygio. Kalnas pasakysiu teisybę, įspūdžio nedaro, nes taip apaugęs medžiais, kad jo didybės nesimato. Be to gi mes ne jūros lygyje stovime, o virš aplinkos jis ne šimtais metrų iškilęs, o tik kelias dešimtis.
Bet kas čia geltonuoja stovėjimo aikštelėje? Gi geltonas Nacionalinės geografijos langas! Apie juos rašiau 2015 metais. Tada jų buvo 21 štuka, ir tada prie šio kalno lango nebuvo. Nei sąraše nebuvo, nei realybėje, nes mes tada čia lankėmės. O dabar geltonas rėmas stovi sau. Tai paskelbiu bendrakeleiviams, kad man čia reikia nuotraukos, nes aš tuos langus kolekcionuoju. O rėmas, žinokit, sukasi, būtų galima pasirinkti, ko noriu fone. Tik nė į vieną pusę vaizdas nėra įspūdingas, todėl papuošiu jį savimi.
Ant kalno yra apžvalgos bokštas, į kurį patenkant reikia susimokėti – viena kaina, jei kopsi kojomis, kita – jei pageidauji liftu. Papėdėje – kavinė, kurioje torčiukų gabalai prie kavos po 3,50.
Vastselina. Vyskupo pilis. Estai neskuba išmontuoti griuvėsių – stovi ir lai sau stovi iki tos dienos, kai vėl pasidaro svarbūs, visiems įdomūs ir turistus bei piligrimus traukiantys.
Į pilies teritoriją galima įeiti per muziejų, susimokėjus už bilietą. Bet po pilies teritoriją galima ir šiaip vaikščioti be bilieto, o tai labai patogu atvykus vakare kai jau muziejus užsidaręs.
Kodėl ši pilis traukia piligrimus?
Todėl, kad Baltojo kryžiaus koplyčioje 1353 m. įvyko stebuklas – kartą atėję melstis, žmonės virš altoriaus išvydo baltą kryžių plevenantį ore. Po šio stebuklo Vastselinos pilis tapo svarbiausia piligrimine vieta šiaurės Europoje. Dabar irgi kasmet vyksta piligrimų žygiai nuo Piritos vienuolyno netoli Talino iki Vastselinos, 465 kilometrų. O kas nori eiti toliau – iki Sanjago de Kompostelos 3561 km.
Buvusios koplyčios vietoje ir dabar yra kryžius, o taip pat girdisi giesmės. Mes aišku suprantame, kad giesmės sklinda iš garsiakalbio, kažkur padėto. Bet kas stebina, neįmanoma nustatyti taško, iš kur eina garsas. Jis tiesiog sekioja mus kol būname koplyčios vietoje. Mes dar užkopiame į bokštą, surandame kryžiuką toje vietoj, kur pilies statybos metu buvo užmūryta raktininkė ir pasivakščiojame po pilies parką.
Dar vienas geltonas Nacionalinės geografijos langas Setų kaime Obinitsa.
Vėlgi pasvarstymai – į kurią pusę fotografuoti. Rėmas nesisuka, todėl pasirinkimai tik du – vienas pastatėlis, ar kitas. Abu jie atrodo neypatingi tik tol, kol nežinome: viename iš jų, buvusioje kolhozo pirtyje, yra setų dailės galerijos antrieji rūmai.
O jei žvelgsime į kitą pastatą, žinokim, ten yra bendruomenės namai, kuriuose susirinkusi setų bendruomenė rašė laiškus į UNESCO dėl jų dainų lelų įtraukimo į pasaulio paveldo sąrašą, ir būtent tame name ant sienos yra sertifikatas, patvirtinantis, kad lelos į UNESCO pateko!
Geltonas “Nacionalinės geografijos” langas kaime Podmotsa. Kaimas yra ant ežero kranto. Kitame krante – Rusija, o joje cerkvė į kurią Podmotsos gyventojai plaukdavo melstis. Ryšiai buvo labai svarbūs, nes setai (etninė grupė) gyvena abiejuose ežero krantuose, o valstybės sienos juos atskyrė labiau, nei vanduo. Reikėtų patraukti langą kažkur kitur arba nužarinti kokį beržiuką, nes jei pro geltonąjį langą matytųsi kitam krante esanti cerkvė, būtų prasmingiau.
Štai kitam krante kyšo cerkvės bokštai. Atrodo visai netoli, bet praktiškai sunkiai pasiekiama. Kita valstybė ten, ir visi anksčiau buvę ryšiai yra nukirsti.
Järvselja sengirė. Tos raidės a su dviem taškiukais net nežinau kaip ištarti. Takas po lietučio slidus, o aplink jį toks neišbrendamas miškas, į kurį niekaip nebūtume patekę, jeigu ne nutiestas pažintinis takas. Miške daugiau nei 95 metus nevykdoma jokia ūkinė veikla.
Alatskivi pilis. Joje lankomės pliaupiant lietui, todėl parko takais takeliais nevaikštome. Tik pro pilies langą pažvelgus kažkur į tolį pamatau geltonuojant Nacionalinės geografijos rėmą. Įdomu, pro kur reikia įeiti į pilies teritoriją, kad pro langą praeitum, ir kad pilis būtų juo įrėminta kaip National Geography žurnalo viršelyje. Tikrai ne nuo automobilių stovėjimo aikštelės ir ne pagrindiniu taku link pilies.
Visa balta Alatskivi pilis graži ir romantiška.
