Eilinį kartą man buvo išaiškinta, kad nemoku krosnies kūrent, tik malkas gadinu. Prieš kelis metus krosnies kūrenimo diskusijos metu ant sienos su pieštuku buvau užsirašius, kaip reikia šyberį persukinėt tokiu geležiniu pimpiu iš sienos išlidusiu, dabar pasirodo, kad ne taip persukinėjau. Gi va, sakau Ponui Didžiajam Ekspertui, matai kaip tuomet pasižymėjau, kad čia pirma pozicija… o dabar jau nebe čia? Tas pučia kaip garvežys, jam neiškart net žodžiai pavyksta pasakyt… ak tai tau čia “pozicija”?!,- ir ranka numojęs eina į katilinę…
…ir niekam šiemet atvirukų neišsiunčiau…
Po visų teorinių šarlotės tyrinėjimų (žr. Obuolių pyragas- šarlotė), nutariau išbandyti reikalą praktiškai. Naudojau visiškai eilinį batoną. Nepaisydama to, kad visur rekomandavo nupjaustyti pluteles, su tuo nesivarginau. Nu, galvoju, bulka yra bulka, daiktas maistui tinkamas, o kaip pyrago detalė, šiek tiek apgailėtinas, ar pjaustysi pluteles ar paliksi, iš batono prabangaus daikto nesutversi.
Oi, kaip aš klydau! Tai yra plutelės nelabai trukdė, bet klydau, manydama, kad nieko ypatingo nesigaus. Nenupjaustytos plutelės tik vizualiai išdavė prasčiokišką jų kilmę. Naudojau du nedidelius stiklinius kepimo indelius, viename sutaisiau vienokį šarlotės variantą, kitame – kitokį. Paruošiamieji darbai tokie nedideli, kad joks čia varginimasis daryti skirtingus. Paskui paeiliui iš abiejų degustavau, bandydama suprasti, kuris skanesnis. Visą laiką gardesnis buvo tas, kuris burnoje, bet tik tol, kol pakabindavau iš kito. Vienžo, abudu yra super.
Šarlotė – 1
Šarlotė su obuolių koše
Keletas riekelių batono
Sviesto
Obuolienės
cukraus, jei obuolienė nesaldi
šlakelis romo likerio
razinų, vanilinio cukraus – nebūtinai
Batono riekelėms nupjaustyti pluteles (kitą kartą ir aš pjaustysiu), negailint užtepti sviesto ir sudėti į kepimo indelį sviestuota puse link indelio sienelių. Reikia tiek batono, kad pasidengtų indelio dugnas, sienelės ir liktų kuom uždengti viršų. Užmesti dar keletą sviesto gabaliukų. Sudėti obuolienę (pakaitintas iki tyrės stadijos obuolių skilteles, kurių prisidedu į stiklainius rudenį). Mano obuolienė nevienalytė, su obuolių gabaliukais, ir be cukraus, tačiau tiktų ir kitokia. Pakaitom su obuoliene, galima pamėtyti razinų. Kliūstelėjau truputuką romo likerio – gera buvo mintis. Dar keli gabaliukai sviesto. Uždengti likusiom sviestu užteptom batono riekelėmis, užbarstyti cukrumi su vanile.
Kepti 180C apie 25 min. Gražiai iš kepimo indelio neišsiima – dėti ant stalo su visu indeliu. Itin skanus karštas. Ledai būtų labai tikę, bet gardu ir be jų. Svarbiausia, kad būtų skani obuolienė ir negailėti sviesto.
Šarlotė -2
Obuolių šarlotė su kremu
4 riekelės batono
50 g sviesto
2 obuoliai
2 kiaušinių tryniai
100 ml grietinėlės
4-5 šaukštai cukraus
žiupsnelis vanilinio cukraus
Surašiau apytikslius kiekius nedideliam indeliui, kurio dugnas maždaug užsidengia 2 batono riekėmis. Didesniam reiktų daugiau obuolių ir daugiau kremo.
Batonui nupjaustyti pluteles, negailint aptepti sviestu ir sudėti sviestuota puse link indelio sienelių (2 riekės ant dugno, iš 2 suformuoti krašteliai). Obuolius supjaustyti gabaliukais, sudėti ant batono. Obuolio reikia tiek, kad užsipildytų visas indelis. Galima įmaišyti razinų.
Kiaušinio trynius ištrinti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, įmaišyti grietinėlės. Užpilti ant obuolių.
Kepti 180C apie 25 min. Labai prašmatnus rezultatas. Skanesnis atvėsęs.
Man tai ta su kremu pati pačiausia, privalomas gimtadienio patiekalas iš vaikystės. Dideliam stikliniam inde – batonas, sviestas, obuoliai, kremas ir taip trys sluoksniai… O iš pavadinimo kilmės versijų labiausiai patiko apie virėją vokietį ir jo žmoną, Šarlotę. Ir visai įtikinama, kai pagalvoji – tik prityręs, senas (aišku, vedęs) kulinaras ir dar taupus kaip vokietis galėjo iš elementarių produktų sukurti tokį gėrį! O kai pavyko, kieno gi daugiau jei ne žmonos vardu pavadinti…
Buvau kepusi šarlotę pagal tradicinį receptą, buvo skanu, bet rieboka, Jūsų variantas labiau patiko, tikrai labai skanu, ačiū:). Kepiau pagal antrą receptą ir patingėjau atskirti baltymus, manau, kad vien tryniai tame kreme būtų dar skaniau, sekantį kartą netingėsiu:). O sekantis kartas bus tikrai, nes nuolat prisirenka batono likučių, labai naudingas receptas:).
Man tai ta su kremu pati pačiausia, privalomas gimtadienio patiekalas iš vaikystės. Dideliam stikliniam inde – batonas, sviestas, obuoliai, kremas ir taip trys sluoksniai… O iš pavadinimo kilmės versijų labiausiai patiko apie virėją vokietį ir jo žmoną, Šarlotę. Ir visai įtikinama, kai pagalvoji – tik prityręs, senas (aišku, vedęs) kulinaras ir dar taupus kaip vokietis galėjo iš elementarių produktų sukurti tokį gėrį! O kai pavyko, kieno gi daugiau jei ne žmonos vardu pavadinti…
iš vaikystės! O man toks kreminis reikalas gana ilgai visai negirdėtas buvo. Kol internetuose neaptikau ir prisibijodama išbandžiau
O ką pasiūlysite daryti su kiaušinių baltymais? 🙂 (Čia antram Šarlotės variantui).
su kiaušinių baltymais : tortą pavlovą , kokoso sausainius, sausainius katės liežuvėlius, morengus
oi žiūriu naujos nuotraukos reikia šarlotėms, taa batono pluta taip mužikiškai atrodo
Buvau kepusi šarlotę pagal tradicinį receptą, buvo skanu, bet rieboka, Jūsų variantas labiau patiko, tikrai labai skanu, ačiū:). Kepiau pagal antrą receptą ir patingėjau atskirti baltymus, manau, kad vien tryniai tame kreme būtų dar skaniau, sekantį kartą netingėsiu:). O sekantis kartas bus tikrai, nes nuolat prisirenka batono likučių, labai naudingas receptas:).