Stiklinėje su rankenyte daug pieno ir truputis kavos.
Sėdime lauke prie nedidelio staliuko. Greta – senobinis aukštas akmeninis stalas, ant kurio dabar sėdi dvi merginos.
Klaudijus sako, kad ant to stalelio pasilipdavo vedliai, sakyti kalbų minioms, bet mes vakar skaitėm, kad ant to akmens suguldydavo atpažinimui visokius numirėlius.
Šalia [...]
Važiuojant automobiliu palei Komo ežerą, dairiausi į kalnų viršūnes, bažnyčių bokštus ir žydinčias mimozas, o mano Mieloji Gidė vis man pranešdavo, kad kairėj arba dešinėj matom sūrio gamyklas, tai dideles, tai mažesnes, bet visas labai geras. Na tikrai šiose apylinkėse sūrio gamyklų gal tiek pat daug, kiek bažnyčių (o bažnyčios maždaug kas 50 žingsnių).
Sustojom prie [...]
… oi vaje vaje, ir kam aš tuos bilietus nusipirkau iš Bolonijos į Vroclavą, jeigu aš Jonišky esu?!
400 g kalafioro
5 šaukštai grietinėlės
50 g fermentinio sūrio
žiupsnelis saulėgrąžų branduolių
druskos
Kalafiorą išardyti žiedynėliais, suguldyti į kepimo indą, padruskinti, užpilti grietinėle ir užbarstyti tarkuotu sūriu ir viena kita saulėgrąžos sėkla.
Kepti orkaitėje 15 -20 minučių.
Bais patogu, kad prieš tai nereikia apvirti.
(Ištardymas Lauros, kaip žmogui ateina mintis parašyti knygą apie sraigių valgymą.)
Kaip pirmą kartą paragavai sraigių? Ar jų skonį galima su kuo nors palyginti?
Pirmą kartą sraigių paragavau, nusipirkus iš prekybos centro. Jos jau buvo paruoštos, t.y. su česnakiniu sviestu sudėtos į kriaukleles, beliko tik pasišildyti. Rimtesnis „paragavimas“ įvyko gal po 10 metų, kuomet pati prisirinkau ir [...]
Prieš keletą metų Žiuljenas važiavo dviračiu iš Prancūzijos iki Laplandijos. Gal ir jūs buvote jį sutikę tą savaitę, kai mynė per Lietuvą. Paklaustas, iš kokios Prancūzijos vietos yra, jis ištraukdavo iš kišenės bloknotą ir atversdavo lapą, kuriame buvo nupiešęs Afrikos kontūrą. Nes jis buvo kilęs iš Prancūzijos vietos, vadinamos Reunijonu. [...]
