transliacijos iš virtuvės
Kas plaukė tą vakarą Botnijos įlanka, galėjo matyti švieselę ant kalno. Ten buvome mes! Kūrenome nedidelį laužiuką. Žinojome, kad rūbai prisigers dūmų kvapo ir kai išbrisime iš miškų, kalnų ir akmenynų į kokį miestą, dūmų kvapas eis su mumis… ai, nesukome dėl to galvos.
Daugybę kartų per tą žygį šūkaliojau … Skaityti toliau
“Žinau vietas, kur būna nemokamo sūrio!” – sušvito man rytą mintis, kai vožiau tą sūrį ant nemokamos duonos riekės, užteptos nemokamu sviestu. Žinau įvairiausių gerų vietų visur, o dabar prie tų gerųjų vietų prisidėjo dar ir Stokholmas. Kažkodėl ilgai atidėliojau jo pamatymą. Vieną vasario savaitgalį ėmiau ir atlėkiau, nes kol … Skaityti toliau
Read more
Buvo pasakyta 10:57 būti aerouoste. Buvom. Vieni kitus atpažinome iš didelių kuprinių. Maniškė pilnutėlė vos uždariau.
Vadovė atnešė kiekvienam po 13 maisto paketų. Kur dėti? Kol kas nešu popieriniame maiše. Per kalnus tai maiše nešti nenorėčiau, bet kur sukišti?
Vienas iš grupės prisipažino įsivaizdavęs, kad Dalia bus jauna … Skaityti toliau
Tai kur čia tas pensininkų rojus? – trečią dieną jau klausėm savo vadovės, nes būtent tokia yra Tenerifės reputacija. Mes tose vietose nebūnam – atsakė vadovė. Ir labai gerai, nes į pensininkų rojų dar spėsim! O kol kas mus kasryt nuveždavo kažkur, paleisdavo kažkur ir mes išeidavome kažkur. Eidavome visą … Skaityti toliau
Read more
Mes su latviais sėdim Budafoko požemiuose ir degustuojam vynuogių sultis. Yra ir užkandžių gražiai pateiktų, latviai juos visus vadina “ėdienais“.
Vynų ir požemių šeimininkė Judita mums jau aprodė požemius aukštais skliautais, nusitiesiančius į nesibagiančias tolumas, kurių yra visa sistema iš viso apie 100 kilometrų (Judita sakė 100, nors … Skaityti toliau
Kristoferi!!! Kristoferi!!! – šūkavau aš šaltame keistame koridoriuje, pilname paveikslų. Mes buvome Dailininkų kelyje ir turėjome miegoti dailininko namuose. Aš visai netyčia buvau pataikiusi tuos namus užsakyti, nes ieškojau nakvynių žemėlapio bakštymo būdu (“pabandau čia, o gal čia”), ir kai Kristoferis pažadėjo nakvynę, kai pravesiu jam pinigų, tik tada išaiškėjo, … Skaityti toliau
Read more
Jeigu patenki į bir-bir vyrų rankas, tai neabejok, arbatą gersi kelis kartus per dieną. Ji bus užverdama sidabriniame arbatinuke ir pilama į stiklines iš aukšto, labai iš aukšto. Ar pas juos namuose būsi, ar bambukinėje pašiūrėje pakeliui link Toubkalio viršūnės, ar riade vidury Marakešo medinos, laiks nuo laiko ištiks arbatos … Skaityti toliau
Read more