Bulvių paplotis

по русски      italiano 

Mano fotoaparate bulvių papločio nuotraukos painiojasi su anomis iš pajūrio, su subanguotu smėliu, per kurį vėjas neša smilteles.
Nefotkinau tų šedevrų, kuriuos viriau ant laužo, ateip ateip, anie yra nepakartojami, nes be avižų ir svogūnų buvo ten tokių ingradientų, kaip laužo dūmas, lakštingalų ir varlių čiulbėjimas, nuovargis, saulėlydis ir uodai, visokių gražiausių momentų, kuriuos neįmanoma pakartoti, nebent sukurti iš naujo ant laužiuko, sukurto iš naujo iš smulkių sudžiuvusių pušies šakelių.

O grįžus namo, greituoju būdu sutvėriau bulvių paplotį, ta proga pasidžiaugdama, kokia daugiaskonė yra bulvė, jei kepi ripkutėm, gaunas vienoks skonis, jei lazdelėm ar puselėm ar smulkiais kubiukais, vis kitoks, jei sutarkuoji smulkiai – bulvių blynas. O jei burokine tarka – geras daiktas, kurį vadinu bulvių papločiu.

Vienam pakankamai išalkusiam žmogui:
4 bulvės
druska
aliejus
grietinė

Bulves sutarkuojam burokine tarka, sumaišom su druska, suverčiam ant keptuvės su pakaitintu aliejum. Sluoksnis turi būti nuo 0,5 iki 1 cm. Uždengiam dančiu, kepam ant vidutinės ugnies. Kai apačia apskrunda, o viršuj esantys tarkiai sušunta – apverčiam. Gali tekti po apverčiamu papločiu įpilti truputį aliejaus. Ant sausos keptuvės iškeps irgi, bet neapskrus teisingai. Dangčio nebedengiam. Kai jau apkepęs iš abiejų pusių, valgom su grietine.
Vienam žmogui kepu vieną paplotį. Kol viens kepa, tarkuoju sekančias 4 bulves ir taip… n kartų. Nieko gero nebus, jei sutarkuosim 16 bulvių ir užtvosim viską iškart ant keptuvės. T.y., gal ir bus kas nors gero, nes su bulvėm paprastai viskas būna gera, bet tas apie kurį čia rašau, nesigaus.
Čia bazinis variantas, kurį galima daugybe būdu gerinti.
Prieš sudedant tarkuotas bulves paspirginti lašinukų, arba dešros, arba grybukų, arba… nu dar ką nors.
Įtarkuoti svogūnų, įmaišyti kiaušinį… variantų begalės.
Šįkart variaciją dariau su grietine – įpjausčiau visokių žalėsių.

• Tweet
• Buffer
• Pin It