Žiemgala. Blankenfeldės dvaras

Ponų namas
Ponų namas

Latvijoje, toli nuo bet kokių miestų ir didesnių kelių, bet arti Lietuvos yra Blankenfeldės dvaras. Rašytiniuose šaltiniuose jis minimas nuo 1426 m. kovo 6, kai Vokiečių ordino magistras Johann von Mengele jį pardavė Medemų šeimai.  Medemai dvarą valdė iki 1783. Po to savininkų pavardės daug kartų keitėsi, visą laiką jos buvo vokiškos, tik tarp jų niekada nebuvo Blankenfeldų. Dvaro pavadinimas išvertus reiškia “tuščias laukas” – gal jis buvo tuščias, kai Medemai jį įsigijo?
Įdomu, kad ponų name 1804–1805 m. du kartus buvo apsistojęs tremtyje gyvenęs Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. (1795 m. jis pasiskelbė Prancūzijos karaliumi, tačiau nebuvo pripažintas iki 1814 m.). Tuo metu dvaro savininku buvo Andreas von Königfelsile.

1920-aisiais po agrarinės reformos dvaro žemės buvo išdalintos latvių savanoriams. O sovietiniais metais čia buvo ar tai senelių, ar psichiškai neįgalių žmonių namai. Dvarui nuo to ir gerai ir blogai – neleido sunykti ir nugriūti, bet keitė interjerą, pritaikydami savo reikmėms. Tiek dvarininkų laikais, tiek vėliau dvare dirbdavo aplinkinių kaimų gyventojai.

Iki šių dienų išlikę dvaro pastatai, statyti XVIII a. viduryje. Priešais ponų namą yra mūrine tvora aptvertas kiemas, kurį supa ūkiniai pastatai. Įspūdingas įvažiavimas su gražiomis mūrinėmis pavėsinėmis kampuose. Kieme  – didžiulės liepos, akacijos ir ąžuolai. Labai įdomus drevėtas uosis. Kai kurie pastatai seniai nebenaudojami, juos ardo laikas ir šeivamedžiai.

Dvare gimė ir užaugo latvių mokslininkas, Ernsts Johans Bīnemanis (1753 – 1806). Beraščių dvaro tarnautojų vaikas mokėsi Jelgavoje ir Londone, tapo vienu pirmųjų latvių inžinieriumi. Jis kažkaip susijęs su žaibolaidžiais, o be to  1785 metais pirmasis pakilo į Latvijos dangų karšto oro balionu.
Blankenfeldės dvare vaikystę praleido pasaulinio lygio kontratenoras Sergejs Jēgers (gimė 1979, internete galima rasti, kaip jis neįsivaizduojamu balsu atlieka Panis Angelicus).

Kaip ir visi normalūs dvarai, Blankenfeldė turi savo vaiduoklį, kuris vaikšto laiptais mėnesienos naktimis. Kol kas nelabai supratau, kas jis toks, bet kai kuriuos gyventojus yra tiek išgąsdinęs, kad jie pražilę per naktį.

Aplink dvarą visais laikais buvo sodas ir daržas, o jų produkcija buvo perdirbama čia pat. 1990 m. nuosavybės teises į dvarą susigrąžino Adina von Bernewitz, ankstesniųjų savininkų anūkė, tačiau 2007 jį pardavė. Dabartiniai savininkai dvarą su didžiuliu užmoju bando prikelti gyvenimui. Remontuojami pastatai, dengiamas stogas. Dvaras skelbiasi kaip viešbutis (kažin kaip su tuo vaiduokliu?). Nusipirkus bilietą, galima apžiūrėti jo vidų. (Kai lankiausi, žmonių neradau, į vidų pasidairiau tik pro langus.) Didžiulis daržas, dar jaunas sodas (obelys ir juodieji serbentai), ir laukuose tvarkingai sudėliotos medinės “durys”, kaip vėliau sužinojau, ten auginamos sraigės. Dvarui priklauso 46 ha.

Blankenfeldės dvare nuo seno buvo gaminami šeivamedžių produktai – sultys, vynas, arbata. Tas daroma ir dabar – šeivamedžių čia pilna, o ir su ekologija turėtų būti viskas tvarkoje, nes dvaras labai toli tiek nuo kelių, tiek nuo pramoninės veiklos.

Planuoju dar apsilankyti, kai bus kas atrakina duris, parodo iš vidaus ir išaiškina, kaip ten su tuo vaiduokliu.

Dvaro adresas: Jelgavas novads, Vilces pagasts, Blankenfelde

visur dygsta šeivamedžiai
visur dygsta šeivamedžiai

Uosio šakos sudaro paslaptingas kilpas
Uosio šakos sudaro paslaptingas kilpas

Kieme svaigiai kvepėdamos žydi liepos

Kieme svaigiai kvepėdamos žydi liepos
Varteliai į daržą
Varteliai į daržą papuošti vazonikais
Kai kuriuos pastatus ardo laikas ir šeivamedžiai
Kai kuriuos pastatus ardo laikas ir šeivamedžiai

 

 

 

 

9 thoughts on “Žiemgala. Blankenfeldės dvaras

  • Pingback:Šeivamedis - sambuca | Septyni virtieniai

  • 2013/06/28 at 23:36
    Permalink

    Kodėl būtent dėl uosio? Ta kilpa, beje, aukštai yra, aš jos nepasiekiu. O kamieno apačioje labai išdrevėję, net apsvarsčiau, ar ten būtų galima įlįsti ir miegoti

  • 2013/06/28 at 23:53
    Permalink

    Nežinau, mane medžiai visada domina labiau už civilizacijos pėdsakus. Nes medis. Ir dar taip nuaugęs. Man BŪTINAI reika jį pačiupinėti, net jei ir negaliu dorai paaiškint, kodėl. 😀

  • 2013/07/30 at 11:59
    Permalink

    Kaip gerai, kad šitam puode su virtieniais, galima aptikti ir fotoreportažų. Tokioms namisėdoms, kaip aš šiuo metu, baisiai naudinga. Laukiu dar. Pakartot 🙂

  • 2013/07/31 at 00:40
    Permalink

    kaip smagu, kad kai kam patinka. Bus dar tų reportažų

  • 2014/05/25 at 14:29
    Permalink

    Ar čia TAS dvaras ?

  • 2014/05/25 at 19:27
    Permalink

    tas

  • Pingback:Latvių virtuvė: miltų bubertas | Septyni virtieniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies