Septyni virtieniai

transliacijos iš virtuvės

Kelionės

Bauskės žydintys kiemeliai

Per Bauskės centrą eina Via Baltica, nenutrūkstamu srautu rieda fūros. Žingsnis į šoną nuo pagrindinės gatvės – žydėjimas ir ramuma. Tokia ramuma, kad imi, žmogus, ir švariai užmiršti, dėl ko į kelionę esi išvykęs. Pažink kaimynus Žiemgaloje? Ai, nu ja, kažkur kažką reikia atrasti, susipažinti… Kažkur…

Saulėje blizga Vilius Plūdonis, kurio poetinis žodis išskrenda lyg paukštis.

o mes nardome po senamiesčio kiemus. Bauskės centre daug namų, kuriuos galėtų vadinti lūšnomis, arba romantišku senamiesčiu. Kaip pažiūrėsi… užklydus čia saulėtą vasaros dienos žavi ir žydėjimas, ir kiemo vidury pasitėškęs Runcis.

Žydintys pelėžirniai pradžiugina akis, bet ir užnervuoja truputį, kodėl čia tokie aukšti ir taip vešliai žydintys, o mano namuose nedaaugę iki kelių, ir nežinia kada žydės?

Prie prabangių durų, įstatytų nušiurusioje sienoje, įsitaisęs dar vienas Runcis. Lietuvaitė geltonplaukė klausia koks jo vards.

Ar po ta foto dar reikia komentarų? Montana ir Bauskėje Montana.

Jau turbūt visi žino, kad Bauskėje yra gatvė, visa išsiuvinėta rožėmis. Man patinka ta gatvė, ir visiems patinka.

Ar patogu gyventi tokiuose senamiesčio namuose? Nu iš kur ten bus patogu… bet atvažiavus į Bauskę praeiti tokiu kiemu, prisiminti, kad žinom žodį “fachverkinis” labai faina ir net romantiška.

Pakiužusių sandėliukų siena papuošta įspūdinga mozaika. Tarp žuvų spindi veidrodukai. Tai žinoma, kad tuose veidrodukuose fotografuojame pačios save. Nes smagu.

Tik kitą dieną paaiškėja KAI KAS. Gi mes taip atsipūtę po Bauskę vaikščiojom, kad visai net užmiršom, kad reikia mums “Pažink kaimynus Žiemgaloje” objektų ieškoti. Tik vakare, jau nutolus nuo Bauskės pusšimčiu kilometru, atsipeikėju: GI BAUSKĖJ IRGI TURĖJO BŪTI OBJEKTAI!!! Aje, vaje… Mano protingoji šoferė sako – nebent netyčia būtum nusifotografavus ten, kur objektas. Ogi taip ir buvo – nuotraukytė, daryta dėl smagumo prie šios žavingos sandėliuko sienos, nueis tiesiai į “kaiminizemgale” konkursą!

Bet kol dar Bauskėj, tai neįmanoma nesižavėti tom išsiuvinėtom rožėm.

Mėmelis, arba lietuviškai Nemunėlis, plukdo savo vandenis link Mūšos. Prie buvusio tilto konstrukcijų maudosi vaikai, o tolumoje – Bauskės pilis.
Link pilies – jaukus takas su upės čiurlenimu ir medžių šešėliu. Nueinam link pilies, pavaikščiojam ten, kur dar nelupa pinigų (nuo Mūšos pusės gražus vaizdas ir į kiemą galima įeiti), o kadangi nuo pilies kalno dar nesimato Mūšos ir Nemunėlio santakos, nusprendžiam paeiti tol, kol atrasim ir įsitikinsim, kad tikrai suteka ir pradeda Lielupę.
Pilies bokštas restauruojamas, todėl aptvertas tvora. Va štai snaudžia sargybinis prie dviejų balta drobule užtiestų kūnų. Nebesigilinam, kas ir kodėl. Einam toliau.
Ant akmens pilies maketas, kažkodėl pakrypęs.

Pažiūrėk dar:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *