Bandelė pliuškė

Seniai seniai, dar praeitame šimtmetyje, Ponas Didysis Ekspertas bandė mane išvadinti Daliuška, tokiu būdu rodydamas man prielankumą. Bet man galvoje iškart susirimuodavo su “moskovskaja pliuška”, todėl Ponui Ekspertui bonus taškų neskirdavau (nors tai mūsų vistiek neišgelbėjo nuo ilgo laimingo gyvenimo)… o kaip tokia bandelių forma vadinasi lietuviškai? Daugybę kartų raitydama visokias bandeles svarstydavau, kaip išgaunama specifinė pliuškių forma, o kai sužinojau, net nustebau – kaip paprasta!

Tešlos čia neaprašinėsiu, tiks bet kuri saldi pagerinta mielinė tešla.

1. Sugnaibome tešlą gabaliukais. Iš kiekvieno sukočiojame rutuliuką ir paliekame kelioms minutėms.
2. Rutuliuką iškočiojame į skritulį, kitaip sakant blynelį.
3. Blynelio paviršių neskūpiai patepame aliejumi ir neskūpiai apibarstome curumi, sumaišytu su vanile.
4. Iš blynelio sususkame volelį.
5. Volelio galus sujungiame (gaunasi tokia negrakšti barankytė)
6. Aštriu peiliu giliai įpjauname barankytę per storiausią dalį, paliekame neperpjautą tik per sujungimą. Atverčiame įpjautą bandelę lyg knygą. Atrodo netvarkingai, bet nieko tokio, kepdamas pasitaisys.
7. Dedame ant skardos, truputį leidžiame pakilti ir kepame.
8. Iškepusius atlupame nuo skardos – cukrus bus kiek patirpęs ir prisikaramelizavęs prie skardos, todėl lengviau bus nuimti kol karštos.

Oi, gėris, gėris, gėris, vienareikšmiškai!

• Tweet
• Buffer
• Pin It