Balta žuvis su žaliuoju kariu ir kokoso pienu

žuvis kokoso pieneJei žuvis pagaminta kokoso piene, ar galima sakyti, kad ji kaip iš pieno plaukusi?  Labai norėjau Santa Maria Thai produktus išbandyti su žuvimi. Tai ir išbandžiau. Aš retai būnu mėsvalgė. Prieš eidama prie puodų, peržiūrėjau nemaža receptų, visur buvo kafyro lapų. Kadangi tokių neturiu, negaliu savo patiekalo vadinti tailandietišku.

Ir recepto šaltinio nurodyt nu garbėsžo negaliu. Nu koks dar šaltinis, jei kokiuose septyniuose receptuose pamačiau, kad žaliojo kario pasta pirma pakepinama aliejuje, o paskui užpilama kokoso pienu. Paskui jau pjausčiau daržoves ne pagal kokį nors receptą, bet ką turėjau ir norėjau. Ir ką man nuojauta sakydavo, kad bus į temą.

Nuotrauka negraži, todėl rodau tik pusę. Kad būtų pusė bėdos.

Žuvis kokoso piene

  • 500 g baltos žuvies file
  • 2-4 šaukšteliai žaliojo kario pastos
  • 1 skardinė (400 ml) kokoso pieno
  • 1 svogūnas, supjaustytas smulkiai
  • 2-3 skiltelės česnako, susmulkintos
  • 1 šaukštas aliejaus
  • 1 morka – supjaustyta šiaudeliais
  • 1 poras – griežinėliais
  • 1 raudona arba geltona paprika – šiaudeliais ar kubiukais
  • druska
  • 1 puodukas basmati ryžių

Dažnuose receptuose rašoma, kad reikia viską nusilupti, supjaustyti ir kitaip pasiruošti iš anksto ir viską pasidėti po ranka, bet paprastai to nedarau, kol pirmieji kepa, pasiruošiu antruosius ir tt. Šičia turiu pasakyt, viskas gana greit vyksta ir toks ramesnis momentas tik tada, kai viskas jau sudėta į puodą. Todėl tikrai verta viską pasiruošti iš anksto.

Puode storu dugnu (arba wok keptuvėje, bet aš tokios neturiu) įpilti truputį aliejaus. Jame pakepinti smulkiai supjaustytą svogūną. Kai darysis permatomas, sudėti smulkintą česnaką. Pakepinti maišant. Įdėti žaliojo kario padažo ir pakaitinti, mėgaujantis aromatais. Supilti kokoso pieną. Skardinėje jis gali būti susisluoksniavęs, jie rekomenduoja suplakti, bet man kur kas patogiau susimaišė jau tada, kai pateko į puodą. Didesnėj erdvėj patogiau maišyti, nei skardinėje.

Sudėti morkas. Po kokių 5 minučių virimo – sudėti kitas daržoves. Dar, manau, labai tiktų šparaginės pupelės. Sudėti žuvies file gabaliukus. (naudojau pangasiją, bet dabar galvoju, kita būtų geriau. Pangasija vietomis tokia … beveik drebutinė). Pasūdyti.  Sumažinti ugnį, uždengti ir leisti virti kokias 15 minučių.

Per tą laiką išvirti ryžius.

Tai, kas gaunasi, atrodo arba kaip skystas padažas, arba kaip tiršta sriuba. Jei valgoma su ryžiais, tada jau tikrai kaip padažas. Bet manau, galėtų srėbti ir bulka užsikandant. Kvapni, švelnaus skonio. Gera gera.

Pirmą kartą naudojau kokoso pieną. Prieš dėdama į puodą, paragavau – labai patiko aromatas. Tikrai reiks dar išbandyti desertuose. Kai sumaišiau su žaliojo kario pasta, pirmiausia atrodė, kad kario prieskoniai visiškai užmuša kokoso aromatą, bet kokosai lengvai nepasidavė ir išliko subtiliai juntami.

Gryn vizualiai žiūrint į patiekalą, atrodė, kad labai reiktų ko nors žalio užbarstyti. Nieko gero po ranka neturėjau, bet ir nelabai įsivaizduoju, kas būtų tikę. Su tokiais receptais dažnai matau kalendros lapelius…. nu nežinau…

7 thoughts on “Balta žuvis su žaliuoju kariu ir kokoso pienu

  • 2013/01/16 at 18:29
    Permalink

    šviežia kalendra man tokius reikalus stipriai pagerina, tikrai rekomenduoju pabandyt.
    Kafiro lapų esu kažkada Marks&Spencer pirkus, bet nuoširdžiai jie buvo panaudoti vieną kartą, šiaip kario pasta tos rūgšties turi, arba galima laimo sulčių išspausti, jei rūgštumo trūksta.

  • 2013/01/16 at 19:25
    Permalink

    vasarą kalendrą darže auginau, aš kai kur kaišiojau, Ponas Didysis Ekspertas mėtė lauk. Tai man dabar vazonėlį pirkti neapsimoka dėl kokio vienišo lapelio. Bet vasarą pratęsim bandymus.
    Kad kafyro lapai rūgštumą duoda nežinojau. Išvis juos tik paveiksliuke mačiusi, o per paveiklsiuką gi neparagausi

  • 2013/01/16 at 19:52
    Permalink

    kaffir lime yra citrusas, tai lapai ir duoda citrusinį skonį. Gal yra koks subtilus skirtumas, bet aš nejaučiu 🙂
    Vazonėliais kalendros aš net nerandu pirkt, pokučiais skintas tik. Bet man jo bent pusė tokiems patiekalams sueina, likutį užsišaldau ir tiek. O pirmąsyk paragavus irgi spjaudžiau, beje 🙂

  • 2013/01/16 at 19:56
    Permalink

    labai gerai apibūdina pavadinimas – blakinė kalendra. Nu gal ne vazonėliais, gal pakučiais

  • 2013/01/19 at 12:21
    Permalink

    Išbandžiau ir šitą! Vis dar su ilgagrūdžiais iš Optimos linijos (negi pirksi kitus, kol dar tie nesibaigė 🙂 Įspūdis – labai švelnus patiekalas. Ir sveikas. Jei žinosiu, kad ateina sveikuoliški svečiai, būtinai pagaminsiu jiems šitą. Gaminsiu ir šiaip, sau, nes skanu ir žalio kario dar daug liko 😉

  • 2013/01/19 at 17:32
    Permalink

    aš bijodama persistengti nedaug to kario įdėjau, bet dabar galvoju, neverta pernelyg taupyti, nes jau baisiai švelnus gaunasi

  • 2017/01/15 at 18:03
    Permalink

    Vakar viriau, visi liko sužavėti. Tik nieko ypatingai nesvėriau, dėjau, kiek šaldytuve buvo ir sąžinė leido. Ačiū už receptą ir dar kartą skumbrės jaukui, nes kai ant jo užkibau, tai dabar neaišku, kas ką: jaukas auką ar auka jauką 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Facebook Like Button for Dummies