Kaip aš dariau saldainius


Jau ko-ko, bet saldainių daryt namuose tai tikrai nesiruošiau.
Sumašyt keletą gerų dalykų ir juos išsmaližiaut, tą dar įsivaizduoju – su šaukštu iškabint iš puodo saldžius kaip nuodėmė… aha aha, šitą suprantu…
Neseniai rašydama giminės istorijos faktus, aptikau, kad tokie reiškiniai mūsų giminėj nuolat vykdavo ir vėl pasikartodavo kitais laikais, … Skaityti toliau

Read more

Žalia sriuba


Palauk!- pasakė Ponas Didysis Ekspertas, prieš man įkišant smulkintuvą į puodą. Šiek tiek jos valgys, bet iki sutrynimo. Paskui jau jungiau aparatą, o E. atėjo užmesti žvilgsnį, kad galėtų sušukti Oooo, fūūūū!
Truputį nusivyliau, kad nesigavo tobulas žalumas, o toks… chaki, visiškai žalios tebuvo dilgėlės, bet jos neįveikė rūgštynių rudumo. … Skaityti toliau

Read more

Risotto su džiovintais baravykais – Risotto con porcini secchi



Daugiaryžis, sakot?
Nu jau tikrai! Tas pats, kaip kugelį būtų pavadinę daugiabulbiu. Daugiaryžis?!!! Cha cha.
Dar jei būtų suskubę tą žodį išrasti pirmiau, negu pats patiekalas mūsuose apsireiškė. Bet dabar jau tikrai nežinau, ar pataps jis man kada daugiaryžiu.
Nors namiškaims tai nesakiau nei daugiaryžio, nei rizoto, ai, sakau, čia … Skaityti toliau

Read more

Avinžirniai ir makaronai su morkų tyre

Pasakiau Ponui Didžiajam Ekspertui, kad avinžirniai yra sena kultūra, senų senovėj auginta ir Lietuvoje, tik ilgai buvus užmiršta.
Kaip aš čia sugalvojau, kad ir Lietuvoje, iš kur tokias žinias paėmiau? Turbūt dėl to, kad pavadinimas lietuviškas, nors žirnio ryšys su avinu man nėra aiškus.
Dabar galvoju, ar atskleist jam, kad … Skaityti toliau

Read more

Grissini – duonos lazdelės

Mielių savaitė…
apie mieles aš šį tą žinau. Latviškos vadinasi “maizes raugs” ir yra geresnės negu lietuviškos, todė anais tarybiniais laikais jų galėdavo nusipirkti pas bobutes, kurios parveždavo iš Rygos mielių, o taip pat kvapiųjų pipirų. Dabar tai būtų komercija, anais laikais būdavo nusikaltimas, o bobutes vadindavo “Špikuliantėm”. Kartais ir … Skaityti toliau

Read more

Kukurūzų kruopų košė su daržovėmis



Du dalykai:
1 – mane nuo seno intriguoja žodis “mamalyga”;
2 – pastaruoju metu itin traukia geltona spalva.

Mamalyga – taip Moldovoje vadinama kukurūzų košė. Senais laikais ten esu buvusi, ir išmokau gražų žodį “frunze”, bet mamalygos neteko paragaut. Kartais bandydavau ją virti kaip sugalvodavau, ir su pienu, ir be, … Skaityti toliau

Read more

Daikonų kremas su morkomis


Daikonų, ne drakonų. Tų didžiųjų baltųjų ridikų.
Nors vistiek keistas.
Kai pamatau kokį neįprastą derinį, taip ir susivilioju. Ypač jei visos sudedamosios dalys daugmaž žinomos, bet kokia melodija sugros jie visi pakliuvę į vieną puodą, negaliu nė įsivaizduoti.
Taigi pabandom sudėti ir ištyrinėti. Tuo labiau, kad viskas itin paprastai padaroma.… Skaityti toliau

Read more